Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad gyventojai teisiškai galėjo rinktis tik pirmąjį būdą – tiekėją, kuris rūpinsis visa apskaita bei priežiūra, rašo „Lietuvos žinios“.
Tuo tarpu siūlymas atskirai pirkti paslaugas neva yra neteisėtas, mat pagal dabar galiojančius įstatymus bendrijos negali užsiimti ūkine veikla.
„Bendrija to negali daryti, nes tai nėra bendras turtas. Todėl Energetikos ministerijoje ir Seime kalbame: jeigu norite, kad žmonės rinktųsi antrąjį variantą, turite suteikti bendrijai tokią teisę pagal Bendrijų įstatymą arba Civilinį kodeksą“, – sakė J.Antanaitis.Daugiabučių gyventojai nei rinkosi tiekėją, nei buvo iš ko rinktis.
Jis pabrėžė, jog teiginiai, kad yra bendrijų, kurios puikiai tvarkosi, skatina pažeisti įstatymus. „Daugiabučių gyventojai nei rinkosi tiekėją, nei buvo iš ko rinktis, nei buvo poreikis ką nors rinktis“, – kalbėjo jis.
Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis teigė, kad daugiabučių bendrijų atstovai galėjo per šį laiką inicijuoti trūkstamus teisės aktus.
„Problemų gali kilti žmonėms, pasirinkusiems antrąjį tiekimo būdą, kuris jiems buvo praktiškai peršamas. Neaišku, su kuo bus sudaromos sutartys daugiabučiuose, kuriuose nėra bendrijų. Greičiausia tiekėjai, kaip ir anksčiau, turės išrašyti sąskaitas ir tapti administratoriais, nors jiems tai nepriklauso“, – dėstė jis.
