Lietuvoje grįžtama į natūrinių mainų amžių: tu man pastatai objektą, aš tau atiduodu kelis butus, ir mes atsiskaitę, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Tačiau statybininkai mieliau už atliktus darbus rinktųsi pinigus, o ne nekilnojamąjį turtą, kurio vertė krinta vos ne kasdien, o pirkėjus – pirštais suskaičiuosi.
Netiesioginis reketas
„Jokia paslaptis, kad egzistuoja tokie siūlymai. Kitas klausimas, ar statybų bendrovės sutinka su tokia atsiskaitymo forma. Čia jau dviejų subjektų reikalas. Jei susitaria, vadinasi, patenkintos bus abi pusės, nes niekas per prievartą tų butų neverčia imti“, – dienraščiui sakė Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Tačiau statybininkai tokią praktiką laiko ne susitarimu, o netiesioginiu reketu. „Užsakovas tau sako: „Arba už dalį darbų imi butus, arba pinigų lauki metus ar dar ilgiau, jei iš viso sulauksi, nes mes galime ir bankrutuoti.“ Ir tada imi tuos butus, nors jais nei atlyginimų, nei mokesčių nesumokėsi. Bet iš dviejų blogybių vis tiek renkiesi mažesnę“, – teigė Arvidas Juozaitis, Klaipėdos UAB „Ranga“ direktorius.
Privalo įsikišti valdžia
Už kokią kainą įsiūlomi butai, derybų klausimas. Vieni statybininkai išsireikalauja, kad būtų skaičiuojama šiandieninė rinkos vertė, nuolaidesni susitaiko ir su „vakarykščia“ kaina. Šiuo metu „Ranga“ jau turi 5 butus, kuriais buvo atsiskaityta už darbus. „Kol kas juos laikome, nes viltis miršta paskutinė. Bet jei kada nors bus labai blogai, teks parduoti ir, ko gero, pigiau, nei kainavo darbus atlikti“, – sako verslininkas.
Toks nekilnojamasis turtas visiškai nelikvidus, – sakė J.Marozas.Kai kurioms įmonėms viltis jau mirė. „Toks atsiskaitymas ir buvo mūsų įmonės bankroto priežastis. Kai 2,5 mln. Lt apyvartinių lėšų įšaldoma į nekilnojamąjį turtą, kurį užstačius bankai neduoda paskolos, o įmonė skolinga tiekėjams, tai tas pats, kas žmogų uždusinti“, – karčiai atvirauja Gediminas Jonas Marozas, UAB Statybos ir projektavimo centro generalinis direktorius.
Įmonės vadovas nurodo, kad su jais, rangovais, butais atsiskaitė projekto užsakovas. Kadangi nekilnojamasis turtas nebaigtas iki galo, jo neįmanoma nei nuomoti, nei parduoti. O iki galo įrengti butus nebėra iš ko.
„Butai mums priklauso ir dabar, o ką su jais daryti, spręs jau bankroto administratorius. Toks nekilnojamasis turtas visiškai nelikvidus. Gal ir įmanoma jį parduoti už kokius 5 proc. vertės, bet mūsų padėties tai nebepakeis“, – sako J.Marozas.
Statybininkų teigimu, kai rinkoje klostosi tokia padėtis, privalo įsikišti valdžia ir naujais teisės aktais apsaugoti galutinius iš rankų į rankas keliaujančių būstų pirkėjus. Lygiai taip būtini ir nauji teisės aktai, tarkim, dėl būstų renovavimo, jie turėtų leisti užsidirbti dar kvėpuojančioms statybų bendrovėms, nes dabar konkursus laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą, už kurią atlikti numatytus darbus – nerealu.
