Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 21d. 13:56

II pakopos gali neužtekti: ką daryti jaunam žmogui, jeigu iki šiol nekaupia senatvei

Žmonės laukia eilėje
123rf.com nuotr. / Žmonės

Niekada papildomai antroje pensijų pakopoje nekaupę, dirbantys ir jaunesni nei 40 metų yra įtraukti į sąrašus ir per pusmetį turi apsispręsti – kaupti papildomai ar ne. Ekspertai sako, kad jauniems žmonėms atsisakyti papildomo kaupimo neapsimoka, nes sulaukus pensijos oriai gyventi tik iš valstybės skiriamos pensijos gali nepavykti. 15min su ekspertais aptarė, kurie taupymo būdai yra palankiausi.

Jei esate dirbantis, jaunesnis nei 40 metų ir papildomai nekaupėte antroje pensijų pakopoje, turėtumėte susirūpinti – jūsų pavardė jau automatiškai įtraukta į antros pakopos pensijų fondus. Per pusmetį turite nuspręsti – likti ir kaupti papildomai antroje pakopoje ar ne.

Ekspertai sako, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai jis nepertraukiamai trunka 25-30 m., tai reiškia, kad labiausiai kaupti apsimoka jauniems žmonėms, kurie ir yra raginami tai daryti. Tačiau pabrėžiama, kad papildomai kaupti antroje pensijų pakopoje gali ir neužtekti, jeigu sulaukus pensinio amžiaus norite saugiai ir oriai gyventi.

15min domisi, kaip reikėtų elgtis jauniems žmonėms, norintiems užsitikrinti finansinį saugumą ateityje – kaupti papildomai antroje pakopoje, ar ne, ir ką daryti su kišenėje šlamančiais pinigais – galbūt kaupti gyvybės draudime, o gal investuoti į nekilnojamąjį turtą ar įsigyti akcijų?

Pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena 2 mln. 794 tūkst. žmonių. Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad 2050 m. šalyje liks 2 mln. 375 tūkst.

Demografinės prognozės sako, kad Lietuvoje mažės dirbančiųjų ir daugės pensininkų. Pavyzdžiui, 15-59 metų gyventojų skaičius kasmet mažės, tačiau daugės 60-80 metų amžiaus gyventojų.

Jei 1980 m. vidurinis Lietuvos gyventojo amžius buvo 31,9 m., tai 2050 m. jis bus 44,3 m. ir, prognozuojama, didės.

Kalbant apie pensinį amžių, dabar moterims jis yra 62 metai 8 mėn., vyrams – 63 metai 10 mėn. O 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams – 65 metų ribą.

Tikėtina, kad, visuomenei vis labiau senstant, teks dirbti ilgiau ir ilgiau.

123rf.com nuotr./Senjorė
123rf.com nuotr./Senjorė

Kokios pensijos tikėtis?

„Sodros“ pensijų skaičiuoklė parodo, kokią pensiją gautumėte jeigu nuspręstumėte kaupti papildomai ir jeigu papildomai kaupti atsisakytumėte. Tai patikrinti paprasčiausia prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ sistemos, nes dalį skaičiuoklės langelių sistema užpildo pati.

Skaičiuoklę galite rasti ČIA.

Viename skaičiuoklės laukelyje rekomenduojama nurodyti dabartinį savo atlyginimą. „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė 15min pasakojo, ką daryti dirbantiems jauniems žmonėms, kurie niekada nekaupė antroje pensijų pakopoje ir nežino, kokio atlyginimo tikėtis.

„Jeigu neįsivaizduoja, kiek gali uždirbti, tokiu atveju rekomenduojame „Sodros“ pensijų skaičiuoklėje įrašyti vidutinį šalies darbo užmokestį – maždaug 750 eurų „į rankas“ arba maždaug 1100 eurų „ant popieriaus“. Tuomet pasižiūrėti, kas jiems „gresia“ arba ko gali tikėtis, ir pagal tai priimti sprendimą – kaupti papildomai ar ne. Tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, mokosi ir niekada niekur nedirbo, niekur įtraukti ir nebus“, – aiškino ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Julita Varanauskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Julita Varanauskienė

Jeigu neįsivaizduoja, kiek gali uždirbti, tokiu atveju rekomenduojame „Sodros“ pensijų skaičiuoklėje įrašyti vidutinį šalies darbo užmokestį, – sakė J.Varanauskienė.

Panagrinėkime tokį pavyzdį. Tarkime, jūs esate 1996 m. rugsėjį gimusi moteris, neturite įgijusi „Sodros“ pensijos apskaitos vienetų (taškų), niekada nekaupėte pensijų fonduose, o sukauptas stažas yra 0,2 metų.

Skaičiuoklė rodo, kad, jei papildomai antroje pakopoje nekaupsite, sulaukus pensijos 2061 m. jūsų mėnesinės pajamos sieks 1300 eurų (arba 28,6 proc. jūsų tuometinio prognozuojamo atlyginimo „į rankas“), tuo tarpu papildomai kaupiant antroje pakopoje ( kas mėnesį pervedant 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo ir pridedant 1,5 proc. valstybės paskatą – įmoką nuo vidutinio šalies užmokesčio iš valstybės biudžeto) – 2188 eurai (arba 48,1 proc. jūsų tuometinio prognozuojamo atlyginimo „į rankas“).

Siūlo papildomai kaupti antroje pakopoje

Finansų analitikų asociacijos ekspertė Karolina Kriščiukaitytė sako, kad norint saugiai ir oriai gyventi sulaukus pensijos, jos dydis turėtų būti apie 70 proc. asmens uždirbamų pajamų (tuometinio atlyginimo „į rankas“). Tai reiškia, kad vien „Sodros“ pensijos gali nepakakti. Nepakaks net ir antroje pakopoje sukauptų lėšų.

„Kad asmuo nejaustų gyvenimo kokybės skirtumo išėjus į pensiją, šios dydis turėtų būti apie 70 proc. asmens uždirbamų pajamų. Taip yra todėl, nes mes priprantame prie tam tikro gyvenimo būdo ir jeigu mūsų gaunamos pajamos ženkliai sumažėja, jaučiamės nekomfortiškai. Dėl to papildomi kaupimo būdai ir yra reikalingi”, – įsitikinusi K.Kriščiukaitytė.

Kad asmuo nejaustų gyvenimo kokybės skirtumo išėjus į pensiją, šios dydis turėtų būti apie 70 proc. asmens uždirbamų pajamų, – teigė ekspertė.

Pašnekovė sako, kad norint finansiškai saugiai gyventi senatvėje, formuoti kaupimo įpročius ir pradėti kaupti reikėtų kuo anksčiau.

„Jaunas žmogus turi laiko saugiai, oriai senatvei užsitikrinti, jeigu susiformuoja normalius įpročius ir pastoviai, kad ir po truputį, kaupia pinigų sumą. (...) Kuomet žmogus gauna pajamų ir 10-15 proc. nuo jų iš karto atsideda, jis įpratina save gyventi iš tų likusių 85-90 proc. Bėgant laikui skirtumo gyvenimo kokybei jau nebejaučia“, – sako ekspertė.

K.Kriščiukaitytė ragina išnaudoti valstybės teikiamas lengvatas ir papildomai kaupti antrosios, o esant galimybei, ir trečiosios pakopos pensijų fonduose.

„Antroje pensijų pakopoje papildomai kaupti – vienareikšmiškai, nes tai yra lyg minimalus lygis, kurį žmogus turėtų pasiekti. Kalbant apie trečiosios pakopos fondus, akcijas, gyvybės draudimo bendroves, nekilnojamą turtą – čia reikia rinktis pagal žmogaus savybes, tikslus, ko jis tikisi iš gyvenimo“, – kalbėjo ji.

Vida Press nuotr./Piniginė
Vida Press nuotr./Piniginė

Galimybė kaupti ateičiai – gyvybės draudime

Jauniems žmonėms, norintiems ateičiai kaupti kitur, nepaisant to, ar jie kaupia papildomai antroje pensijų pakopoje ar ne, vienas iš pasirinkimų gali būti gyvybės draudimas.

„Aviva Lietuva“ komunikacijos specialistė Aušra Putkienė sakė, kad išėjus į pensiją ir norintiems išlaikyti tą pačią gyvenimo kokybę, papildomai kaupti vien tik antroje pakopoje – neužteks, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie pasirinks papildomai nekaupti.

„Priklauso nuo to, kokie yra žmogaus poreikiai ir kaip jis įsivaizduoja, kokios pajamos jam leistų senatvėje gyventi oriai. Mes skaičiuojame, kad kaupimas antros pakopos fonduose pensiją gali padidinti iki 40 proc. Tačiau Vakarų šalių praktika ir ekonomistų apskaičiavimai rodo, kad norint išlaikyti tą pačią gyvenimo kokybę ir hobius, kaupti vien tik antroje pakopoje neužteks, reikėtų galvoti ir apie kitus taupymo būdus“, – aiškino A.Putkienė.

Kaupti vien tik antroje pakopoje neužteks, reikėtų galvoti ir apie kitus taupymo būdus, – pabrėžė ji.

Komunikacijos specialistė pasakojo, kad visi „Aviva Lietuva“ teikiami gyvybės draudimai yra kaupiamieji, tačiau kiekvienas asmeniškai pasirenka, ko labiau reikia – gyvybės draudimo ar kaupimo.

„Pavyzdžiui, žmogus kas mėnesį moka minimalią mėnesinę įmoką 35 eurus. Jei didesnę įmokų dalį skirs gyvybės draudimui, mažesnė liks kaupimui. Reiškia atsitikus nelaimei jo artimieji gaus didesnę gyvybės draudimo išmoką, tačiau pasibaigus sutarties terminui bus sukaupta mažesnė suma. Arba galima rinktis ir atvirkštinį variantą“, – kalbėjo ji.

Susiklosčius situacijai ir norint gyvybės draudimo sutartį nutraukti dar nepasibaigus terminui gali tekti susimokėti 2 proc. sukaupto kapitalo vertės, tačiau ne daugiau nei 50 eurų.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra sukaupęs 1000 eurų, o sutartis buvo sudaryta po 2019 m. sausio 1 d., tuomet nutraukimo mokestis bus 20 eurų (2 proc. nuo 1000 eurų). Jeigu sutartis sudaryta iki 2019 m. sausio 1 d. ir išlaikyta daugiau nei 2 metus, nutraukimo mokesčio nėra, tad klientas pasiims sukauptą 1000 eurų.

123RF.com nuotr./Šeima sunerimusi dėl savo finansinės padėties
123RF.com nuotr./Šeima sunerimusi dėl savo finansinės padėties

Finansų analitikų asociacijos ekspertė kalbėjo, kad draustis gyvybės draudimu labiau apsimoka, jeigu žmogus yra šeimos maitintojas, ypač, jei turi vaikų. Tačiau esą, jei žmogus gyvena vienas – to daryti neapsimoka. Tačiau „Aviva Lietuva“ tikino, kad apsimoka abiem atvejais – svarbiausia pasirinkti tinkamą produktą.

Ekspertas: investuoti į NT būtų rizikinga

Nekilnojamojo turto analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius jauniems žmonėms, norintiems užsitikrinti saugią finansinę ateitį ir galvojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, to daryti nepataria.

„Pagal dabartines jaunų žmonių pajamas ir nekilnojamojo turto kainas, greičiausiai, tai yra neįmanoma. Dažniausiai tik baigęs studijas ir pradėjęs dirbti žmogus, neturi didelių pajamų ir, greičiausiai, santaupų. Pirkti nekilnojamąjį turtą, tarkime, dabartiniu momentu, visiškai aklai ir nepasiliekant rezervo juodai dienai, yra labai rizikinga“, – perspėja analitikas.

Visgi turintiems daugiau galimybių ir lėšų, A.Antanavičius siūlo dvi alternatyvas.

„Yra du variantai: priklausomai nuo finansinių galimybių – pirkti butą ar komercines patalpas nuomai arba investuoti į save ir įgyti daugiau supratimo, kaip veikia rinkos – lankytis seminaruose, skaityti knygas. Tikėtis aklos sėkmės yra labai naivu“, – pataria jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arnoldas Antanavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arnoldas Antanavičius

Į akcijas siūlo investuoti išnaudojus kitas paskatas

Vienas iš pasirinkimų „įdarbinti“ savo pinigus gali būtų jų investavimas į akcijų biržas.

Tačiau turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad pirmiausia reikėtų išnaudoti valstybės teikiamas paskatas ir tik tada investuoti likusius laisvus pinigus.

„Asmeninio taupymo ir investavimo principai turėtų prasidėti nuo poros pirmųjų žingsnių: apskritai turėti indėlį ar grynųjų pinigų, jog netekus darbo žmogus galėtų išgyventi, bei išnaudoti visus taupymo instrumentus, kuriuos remia valstybė. Tik tuomet galime kalbėti apie nuo kitų taupymo formų likusius laisvus pinigus ir galvoti apie investicijas į akcijas“, – pabrėžė jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaidotas Rūkas

V.Rūkas išskyrė dvi elgesio grupes, kurias renkasi investuotojai.

„Akcijų biržas skaidyčiau į dvi dalis: investavimą į akcijas, akcijų biržas tiesiogiai. Tai reiškia, selektyviai rinkti ir stebėti, kada kokią akciją ar akcijų krepšelį pirkti. Arba naudoti akcijų biržas, akcijų rinką kaip instrumentą, pasiekti akcijų grąžą arba išmintingam taupymui“, – kalbėjo ekspertas.

Kalbant apie pabandymą, galime galvoti apie kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų, tam, kad suprastume, kaip veikia pati investavimo sistema, – aiškino V.Rūkas.

V.Rūkas aiškino, kad prieš investuojant į akcijas pirmą kartą pravartu pasitarti su specialistu.

„Pradžioje vertinga pasitarti su konsultantu, kuris padėtų ir paaiškintų. O paskui priklausys nuo žmogaus norų, pomėgių, kompetencijos – stipriau gilintis, ar ne. (...) Kalbant apie pabandymą, galime galvoti apie kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų investavimą tam, kad žmogus suprastų, kaip veikia pati sistema“, – pasakojo V.Rūkas.

Pasak jo, investuojant domėtis reikia pakankamai minimaliai –svarbiausia suprasti principą, kad investicijos duoda grąžą ir pinigai uždirba pinigus.

Komentarai: 31

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką