Kompensacijų už šildymą prašantys marijampoliečiai seniūnijų slenksčius mina nuo spalio pradžios. Pasak LŽ kalbintos Marijampolės Mokolų seniūnijos specialistės Vandos Laurinavičienės, vis dažniau pasiteirauti apie kompensacijas užsuka darbingo amžiaus žmonės. Suskaičiavus įvairias pajamas ir įvertinus turtą dažnai paaiškėja, kad pagal įstatymus jiems kompensacija nepriklauso. Kiek rečiau nei tikėtasi kompensacijų bando ieškoti turgaus prekiautojai ar dirbantieji pagal verslo liudijimus – daugelis „patentininkų“ jau žino reikalavimus ir seniūnijų darbuotojų pergudrauti nesitiki.
LŽ kalbinti Socialinės paramos skyriaus specialistai sakė, kad pretenduojantiems į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį išties reikia nemažai palakstyti, kol susirenka visus reikiamus dokumentus. Mat tik įvertinus juose pateiktus duomenis sprendžiama, ar skirti kompensaciją.
Interesantai plūsta
Garbingo amžiaus moteris, prisistačiusi Genovaite, LŽ pasakojo, kad į seniūniją ėjo kelis kartus, bet taip ir nesuprato, ar jai bus nors kiek kompensuota už šildymą.
Kai pirmą kartą seniūnijos darbuotojoms nunešė užpildytą prašymą, paaiškėjo, kad tai padarė netiksliai – nesurašė viso savo turto. Nebuvo įrašytas dviejų hektarų žemės sklypas, esantis nuošaliame kaime. "Ta žeme nesinaudoju, leidžiu ją dirbti ūkininkams ir neprašau jokio užmokesčio", – pasakojo moteris.
Pataisius prašymą Genovaitės laukė kitas netikėtumas. "Pasakė, kad kompensacija man gali priklausyti tik už dalies buto šildymą, nes susidaro viršplotis", – LŽ pasakojo moteris, dabar gyvenanti jau viena daugiabučio namo trijų kambarių bute Marijampolėje, nes pavasarį liko našlė. Kol vyras buvo gyvas, gaunamų pensijų jiems užteko ir pragyventi, ir mokesčiams už butą sumokėti. "Namus, kuriuose tiek gyventa, matyt, turėsiu parduoti ir ieškotis mažesnio buto", – kalbėjo marijampolietė.
Nusivylimą LŽ išsakė ir trisdešimtmetis Kęstutis. Jis su žmona bei mažamete dukra taip pat gyvena daugiabutyje. "Daugiau kaip du mėnesius esu išleistas nemokamų atostogų. Nuėjau į seniūniją pasiaiškinti, ar negalėčiau pretenduoti į šildymo kompensaciją. Paaiškėjo, kad ne. Jei nemokamų atostogų būčiau išėjęs ne ilgiau kaip mėnesį, tuomet kompensaciją gaučiau, o dabar – tik "guzą", – neslėpdamas apmaudo kalbėjo marijampolietis.
Reikalavimų – gausybė
V.Laurinavičienė LŽ sakė, kad skiriant šildymo kompensacijas reikia atsižvelgti į daug įvairių aplinkybių, kurias smulkiai reglamentuoja teisės aktai. Pasak jos, kompensacijos dydį reikia skaičiuoti kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į net į tai, kelintame kurse studijuoja prašytojo sūnus ar duktė.
Pats prašymas, kurį reikia užpildyti, yra šešių puslapių. Be jo, būtina pateikti visų būste gyvenančių asmenų dokumentus, neįgaliųjų ar pensininkų pažymėjimus, pažymas apie šeimos pajamas, alimentus, pažymas iš vaikų mokymosi įstaigų, gyvenamosios vietos deklaracijas, sąskaitas už šildymą. Jei pretendentas į kompensaciją turi skolų šilumininkams, būtina pateikti ir įsiskolinimo padengimo sutartį.
Šildymo kompensacijas turi teisę gauti tiek dirbantys, tiek ir nedirbantys asmenys, jei jų išlaidos už būsto šildymą viršija 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP), kurios dabar yra 350 litų. Jas skiriant atsižvelgiama ir į buto dydį. Pirmam asmeniui skaičiuojami 38 kvadratiniai metrai, o kitiems – po 12 kvadratinių metrų. Už susidariusį viršplotį kompensacijos tikėtis, anot valdininkų, neverta. Atsižvelgiama ir į šeimos turtą – butą, namą, žemės sklypus bei kita. Neverta tikėtis paramos, jei turto vertė vienam šeimos nariui viršija 45 VRP, kitiems likusiems pilnamečiams nariams – 30 VRP, o nepilnamečiams – 15 VRP.
