Lietuvoje investicijas į medicininę įrangą lemia ES parama. Pavyzdžiui, iš šiemet numatytų 168 mln. litų net 143 mln. litų yra ES lėšos, o likusios – iš Valstybės investicijų programos.
„Mūsų prietaisai yra ilgalaikė investicija. Sunkmečiu jų pirkimas buvo pristabdytas, nes ligoninės buvo susitelkusios į kasdieninių prekių pirkimą. Šiuo metu rinka atsigauna, vis daugiau aktyvumo ir mūsų segmente“, – sakė įmonės, gaminančios švirkštinės infuzijos siurblius, skirtus vaistams dozuoti, „Viltechmeda“ direktorius Mindaugas Liutkauskas.
Pasak bendrovės „Intersurgical“ vadovo Sigito Žvirblio, krizė negali paveikti tokių gaminių paklausos, tačiau dėl sveikatos įstaigoms skiriamų ribotų lėšų jos kartais pasirenka mažiausios kainos kriterijų ir perka pigesnius, bet mažiau kokybiškus.
„Mes gaminame medicinos priemones, naudojamas kasdieniniame darbe – tai kaip pačios būtiniausios prekės. Daugiausia vienkartiniai gaminiai – kvėpavimo sistemos, drėkintuvai, kurie operacinėse naudojami greta sudėtingos įrangos“, – sakė S.Žvirblis, kurio vadovaujama įmonė pernai pasiekė 171 mln. litų apyvartą.
