Ekonomistai aiškina, kad Lietuva investuotojų akyse pagražėjo tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių priežasčių. Tarp išorinių priežasčių – Europos centrinio banko praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje į bankų sistemą įlieti milijardai eurų ir po Graikijos skolų restruktūrizavimo kiek atslūgęs nerimas dėl euro zonos valstybių skolų krizės.
„O iš vidinių priežasčių paminėčiau „Snoro“ nacionalizavimą. Pirma, investuotojams įrodyta, kad bankrotas nesukėlė sisteminės rizikos, antra – dalis „Snoro“ indėlininkams skirtų draudžiamųjų lėšų nukeliavo į Lietuvos obligacijas ir taip padidino jų paklausą bei kainą“, – sakė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius
Lietuva, 2009-aisiais patekusi tarp dešimties rizikingiausių pasaulio valstybių, dabar pagal bankroto tikimybę 68-ių valstybių reitinge nebepatenka net į 40-tuką ir užima 41 vietą, skelbiama pirmojo šių metų ketvirčio valstybių kreditingumo ataskaitoje, kurią parengė tarptautinė bendrovė CMA.
Remiantis ataskaita, Lietuvos bankroto per artimiausius 5 metus tikimybė šiuo metu sudaro 15,5 proc., ir, palyginti su 2009-ųjų viduriu, kai ji buvo 31 proc., yra smukusi perpus.
Pagal bankroto tikimybę, kuri apskaičiuojama pagal kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę (angl. credit default swap, CDS), Lietuva dabar rikiuojasi tarp tokių šalių kaip Latvija (bankroto tikimybė – 15,5 proc.), Turkija (15,1 proc.), Slovakija (14,3 proc.) ir tik keliais procentiniais punktais atsilieka nuo Prancūzijos (13,9 proc.) ar Austrijos (12,9 proc.).
