„Faktai leidžia įtarti, kad įmonė „Novotersa“, kuriai vadovauja ir 50 proc. akcijų turi Seimo pirmininkės sūnus Gediminas Degutis, paskutinę dieną, net paskutinėmis valandomis, iki valstybei sustabdant „Snoro“ veiklą, galėjo padaryti beveik 646 tūkst. litų pavedimą į „Snoro“ sąskaitą ir padengti dalį įmonės turėto kredito. Po pavedimo G.Degučio įmonės sąskaitoje liko valstybės kompensuojama indėlio suma (345,3 tūkst. litų – BNS). Jeigu šio pavedimo nebūtų padaryta, įmonė dėl „Snoro“ bankroto tikėtina būtų praradusi 646 tūkst. litų“, – teigiama sekmadienio TV3 laidoje „Savaitės komentarai“.
Pasak laidos autorių, tai galėjo būti vienintelis būdas G.Degučio įmonei išgelbėti pinigus.
„Taip pat galima manyti, kad paskutinę akimirką padarytas pavedimas dėl “Snoro„ banko sustabdymo kitų bankų sąskaitų nebūtų pasiekęs. Tad pavedimas į “Snoro„ sąskaitą buvo vienintelis būdas išgelbėti pinigus“, – teigia „Savaitės komentarai“
 |
| Nuotrauka iš asmen. archyvo/Gediminas Degutis |
Tokiu būdu, pasak laidos, G.Degučio įmonės sąskaitoje bankroto dieną liko 343,6 tūkst. litų, o 2012 metų sausio 6 dieną, padarant užskaitą, „Snoras“ įmonės „Novotersa“ kreditą sumažino beveik 646 tūkst. litų.
Dokumentus, kad konservatorės Seimo pirmininkės sūnus buvo vienas iš galbūt suskubusių gelbėti savo pinigus iš žlungančio „Snoro“, praėjusią savaitę paskelbė socialdemokratai.
Seimo pirmininkė I.Degutienė paskleistas žinias, esą jos sūnaus vadovaujama įmonė banke „Snoras“ turimu indėliu padengė paskolą, vadina šmeižtu ir socialdemokratų politine akcija prieš parlamento rinkimus. I.Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo nario socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teiginių, esą kažkas iš valdančiųjų giminaičių bankrutavusiame banke „Snoras“ atliko neleistiną operaciją.
Tuo metu socialdemokratai taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pateikdami turimus duomenimis ir informaciją, su prašymu pradėti tyrimą, ar nebuvo padarytas galbūt neteisėtas poveikis „Snoro“ administratoriui.
Praėjusį ketvirtadienį banko „Snoras“ bankroto administratorius taip pat paneigė, kad bankas atliko kai kurių klientų turėto didesnio nei 345 tūkst. litų indėlio ir paskolas užskaitas.
Paskolas turėjusių indėlininkų pinigai banke šiuo metu yra „įšaldyti“ – jie neatgavo valstybės kompensacijų, tačiau paskolų įmokas privalo mokėti.
Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
A.Kubilius: „Snoro“ bankroto procedūrą bando paveikti dvi įtakingos grupės
Nacionalizuoto banko „Snoras“ bankroto procedūras bando paveikti su buvusiais banko akcininkais – Vladimiru Antonovu ir Raimondu Baranausku – susiję asmenys ir stambių banko kreditorių grupė, pareiškė premjeras Andrius Kubilius.
„Kiek tenka matyti iš viešosios erdvės, bankroto procesui įtaką bando daryti dvi įtakingos grupės – tai, įtariama, nusikalstamą veiklą vykdžiusi Antonovo ir Baranausko grupė, kuri siekia išvengti Lietuvos teisėsaugos veiksmų. Kita grupė – tai stambių kreditorių grupė, kurios reikalavimai yra iki 2 mlrd. litų, likusių nepadengtų paskelbus „Snoro“ bankrotą“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams pareiškė A.Kubilius.
Anot A.Kubiliaus, „nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų, ir šiandien dirbančių banke, lieka Antonovo ir Baranausko bendrininkais“.
Jis pabrėžė, kad banko bankroto procesas turi būti apsaugotas nuo neskaidrių įtakų ir lobistinių interesų.
„Noriu priminti, kad bankroto procesas yra ypač didelės vertės pinigine prasme. „Snoro“ turto yra likę daugiau kaip už 4 mlrd. litų, turtas turi būti parduotas skaidriai, efektyviai ir visų pirma atlyginant indėlių draudimo fondo lėšas, kurios buvo panaudotos apdraustiems indėliams išmokėti. Tik po to pagal Bankroto įstatymą likusios lėšos gali būti skirtos ir kitiems kreditoriams atlyginti“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Jis sakė esąs nustebintas Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus elgesio.
„Stebina faktas, kad socialdemokratų lyderis A.Butkevičius, disponuodamas, kaip pats skelbia, bankine informacija, kuri pagal Lietuvos įstatymus niekam negali būti atskleista, praėjusios savaitės pabaigoje pabandė šantažuoti Seimo pirmininkę. Teisėsauga turi ištirti tokios informacijos gavimo aplinkybes“, – pirmadienį kalbėjo A.Kubilius.
Anot jo, „nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų, ir šiandien dirbančių banke, lieka Antonovo ir Baranausko bendrininkais“.
A.Kubilius tvirtino, kad politikai neturėtų tapti lobistinių grupių įrankiais Seime, kai siekiama apginti privačius, o ne visuomenės interesus.
