Didžiausi Amerikos kreditoriai per pastaruosius kelis mėnesius, remiantis naujausiais duomenimis, nebuvo itin jais susidomėję bei tuo pačiu nebuvo linkę jų įsigyti dar daugiau.
Daugiausiai JAV valstybinių skolos vertybinių popierių yra įsigijęs ne kas kitas, o Amerikos Federalinis Rezervų bankas.
Ypač pažymėtini Kinijos, Rusijos, Belgijos, Prancūzijos ir Turkijos atstovų veiksmai Amerikos valstybinių obligacijų atžvilgiu.
Didžiausia Amerikos užsienio kreditorė ir toliau išlieka Kinija, kuri turi įsigijusi minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių, kurių vertė 1,244 trilijono dolerių.
Praėjusių metų pabaigoje, t.y. gruodį, užsienio kreditoriai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių iš viso turėjo įsigiję už 6,153 trilijono dolerių. Palyginus su lapkričiu, jie savo turimas minėtos šalies obligacijas padidino už 41,5 mlrd. dolerių, o per visus metus papildomai Amerikos skolos vertybinių popierių įsigijo už 361,2 milijardus dolerių.
Didžiausia Amerikos užsienio kreditorė ir toliau išlieka Kinija, kuri turi įsigijusi minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių, kurių vertė 1,244 trilijono dolerių.
Tiesa, Kinijos apetitas Amerikos obligacijų atžvilgiu mažėja. Per metus ji savo turėtų minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį sumažino 25,8 mlrd. dolerių, tačiau tai vis dėl to nėra didelis kritimas – vos 2 proc.
Bet nominaliai, Kinija pagal per praėjusius metus sumažintų savo turėtų Amerikos obligacijų kiekį vertine išraiška atsidūrė antroje pozicijoje. Kinija, remiantis naujausiais praėjusių metų gruodžio duomenimis, šiuo metu turi mažiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių nuo pat 2013 metų sausio mėnesio.
Pasikeitusi Kinijos pozicija galėjo lemti, jog didžiausia Amerikos užsienio kreditore galėjo tapti Japonija. Tačiau ji per gruodį pardavė minėtos šalies obligacijų už 10,6 mlrd. dolerių, ir šiuo metu jų turi už 1,231 trilijono dolerių, arba 4,1 procento daugiau nei prieš metus.
Trečiojoje didžiausių Amerikos užsienio kreditorių sąrašo vietoje yra Belgija.
Trečiojoje didžiausių Amerikos užsienio kreditorių sąrašo vietoje yra Belgija. Ši šalis per praėjusius metus labai aktyviai pirko Amerikos valstybines obligacijas, kurių turimą kiekį padidino už 78,6 mlrd. dolerių arba 30,6 procento.
Tarp didžiausių Amerikos užsienio kreditorių per praėjusius metus dar labiau turėtų minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį padidino tik Prancūzija – 47,2 procento (nuo 53,8 iki 79,2 mlrd. dolerių) ir Turkija – 47,5 procento (nuo 52,2 iki 77 mlrd. dolerių).
Gruodį ir per visus praėjusius metus itin aktyviai savo turėtas Amerikos valstybines obligacijas pardavinėjo keturiolikta pagal dydį šios šalies užsienio kreditorė – Rusija.
Vien per paskutinį praėjusių metų mėnesį Rusija savo turėtų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį sumažino net daugiau nei penktadaliu – nuo 108,1 iki 86 mlrd. dolerių, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2008 metų birželio mėnesio. Per metus Rusija minėtos šalies valstybinių obligacijų turimą kiekį sumažino net 38 procentais.
Daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių turinčios šalys (mlrd. dolerių remiantis Amerikos Iždo departamento gruodžio mėnesio duomenimis)
Kinija 1244,3
Japonija 1230,9
Belgija 335,4
Karibų bankininkystės centrai (Bahamai, Bermudai, Kaimanai, Olandijos Antilai, Panama, Didžiosios Britanijos Mergelių salos) 333,2
Naftą eksportuojančios šalys (Ekvadoras, Venesuela, Indonezija, Bahreinas, Iranas, Irakas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Gabonas, Libija ir Nigerija) 285,9
Brazilija 255,8
Šveicarija 190,1
Didžioji Britanija 189,2
Taivanas 174,4
Honkongas 172,6
Liuksemburgas 171,8
Airija 138,6
Singapūras 110
Rusija 86
Meksika 84,4
Indija 83
Norvegija 81,6
Prancūzija 79,2
Turkija 77
Vokietija 72,7
Kanada 69
Pietų Korėja 68,3
Filipinai 40,6
Švedija 39,6
Olandija 36,2
Kolumbija 34,7
Australija 34,5
Tailandas 33,2
Italija 31,9
Kazachstanas 31,6
Ispanija 27,7
Lenkija 27,7
Čilė 25,5
Izraelis 25,2
Danija 16,7
Vietnamas 14
Peru 10,9
Urugvajus 10,5
Kitos 179,4
