Analizę Seimo nariams antradienį pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Minimalią algą gauna vis mažiau žmonių
Jis pateikė skaičius, kurie rodo, kad 2016 m. rugpjūtį MMA ir mažiau gavo 22 proc. darbuotojų, 2017 m. rugpjūtį – 16,2 proc., 2017 m. gruodį – jau tik 15,2 proc. Ministro manymu, taip atsitiko dėl nuostatos, jog minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Palyginimui, Latvijoje ne daugiau kaip 450 eurų po mokesčių per mėnesį pagrindinėje darbovietėje pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 34,9 proc. dirbančiųjų.
„Nuostata „minimalus atlyginimas – tik už nekvalifikuotą darbą“ padėjo susiaurinti minimalias pajamas už darbą gaunančių žmonių ratą“, – sakė ministras.
Darbo užmokestis Lietuvoje auga gana nuosekliai: 2017 m. pirmą ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 817,6 eurų, o ketvirtą ketvirtį – 884,8 eurų. „Sodros“ duomenimis, didžiausią įtaką darbo užmokesčio augimui turėjo profesijos arba darbo vietos pakeitimas.
Atsirado daugiau įvairių sutarčių
Pastebima, kad įsigaliojus naujam Darbo kodeksui atsirado galimybė pasirašyti įvairias darbo sutartis. Per 2017 m. antrą pusmetį iš viso buvo sudaryta daugiau nei 309 tūkst. sutarčių, iš kurių: 74 proc. buvo neterminuotos darbo sutartys, 21 proc. terminuotos, 3 proc. laikinosios, 1 proc. sezoninio darbo ir 1 proc. projektinio darbo, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys.
„Darbdaviai ir darbuotojai naudojosi galimybe sudaryti naujų rūšių sutartis“, – sakė ministras. Sudarytos 133 darbo keliems darbdaviams sutartys, 11 darbo vietos dalijimosi sutarčių, 154 pameistrystės darbo sutartys, 887 projektinio darbo sutartys.
Atleidimų darbdavio valia – nedaug
Per tą patį laiką nutraukta daugiau nei 319 tūkst. darbo sutarčių. Atleidimų skaičius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. sumažėjo (2016 m. antrą pusmetį buvo daugiau nei 321 tūkst.).
Didžioji dalis darbuotojų atleidžiami jų pačių prašymu, kai išeitinės kompensacijos nepriklauso, bet darbdavys sumoka už nepanaudotas atostogas.
Palyginus 2017 m. ir 2016 m. antruosius pusmečius matyti, kad pagal pačių prašymą atleistų darbuotojų kiekis išaugo nuo 70 proc. iki 74 proc.
Nuo 1 iki 5 proc. padaugėjo atleidžiamų darbuotojų, kai jiems išmokama kompensacija. Šie atleidimai vadinami atleidimu darbdavio iniciatyva ir atleidimu darbdavio valia. Pagal 59 straipsnio nuostatas darbdavio valia atleisti 125 darbuotojai.
Šalių susitarimu atleidžiamų darbuotojų padaugėjo nuo 4,5 proc. iki 5 proc., pasibaigus terminui sumažėjo nuo 19 proc. iki 13 proc., kitais pagrindais – nuo 5,5 proc. iki 3 proc.
2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Valstybinės darbo inspekcija gavo 1094 pranešimus apie darbo tarybos sudarymą, iki šių metų gegužės mėnesio užregistruota 40 kolektyvinių sutarčių.
Paaiškėjo, kad naujasis Darbo kodeksas nenumato galimybės atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki 3 metų, jei įmonė likviduojama. Taip pat nenumatytas padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbo lauko sąlygomis.
Teigiamą arba neigiamą Darbo kodekso poveikį plačiau ketinama įvertinti šiems metams pasibaigus.
