Labiausiai nepasisekė parduotuvėms, kavinėms, bankų filialams ir paslaugų sektoriaus įmonėms, įsikūrusioms centre.
Liudmila grožio salone dirba jau 8 metus ir pasakoja, kad tokią padėtį stebi pirmą kartą.
Ji sakė, kad ketvirtadienį 5 valandą vakaro gavo valdžios nurodymą tučtuojau uždaryti saloną ir eiti namo.
„Patalpas palikome greičiau nei per penkias minutes. Gerai, kad klientų nebuvo, – pasakojo mergina. – Beje, klientai apskritai yra labai jautri pastarojo meto tema. Jeigu anksčiau į saloną ateidavo ne mažiau nei 30–40 žmonių per dieną, tai dabar ateina 5–6 žmonės. O tą ketvirtadienį, kai teko greitai palikti patalpas, per dieną atėjo vos dvi merginos, ir tos ryte. Praktiškai visą dieną sėdėjome be darbo.“
Todėl daugelis darbuotojų yra nežinioje – jie nei dirba, nei atostogauja.
„Mes turime savo tvarką. Jei direktorius pasako, kad reikia ateiti į darbą, tai dirbsim. Jei ne – liksim namie. Tai vis sėdim ir laukiam skambučio“, – pasakojo padavėja Oksana.
Tačiau direktorių kaltinti sunku – mergina puikiai supranta, kad jis ir taip patiria nuostolių.
„Kai dirbome praėjusią savaitę, klientų būdavo vienas ar du, o už nuomą tai vienodai reikia mokėti“, – pasakojo Oksana.
Centre dirbančių parduotuvių darbuotojai taip pat sakė, kad situacija yra nemaloni. Jų parduotuvės – pilnos žmonių, tačiau protestuotojai perka tik pigiausias prekes – duoną, pieną, degtukus. O įprasti pirkėjai ten nebeužsuka, jie apsiperka toliau nuo miesto centro esančiose parduotuvėse.
Pusė kioskų ir parduotuvių užsidarė, o tos, kurios dar veikia, daug neuždirba. Ir stebėtis nėra ko. Parduotuvės neprisitaikė prie protestuotojų poreikių ir parduoda įprastes prekes – įvairią simboliką, kepures ir šalikus, kavą, arbatą ir pyragėlius. Dėl to jų pelnas ir krenta.
Tuo metu Kijevo įvykiai yra naudingi yra prekybos centrams, vaistinėms ir sporto prekių parduotuvėms (kokia gi revoliucija be beisbolo lazdos?).
