„Pavyzdžiui, Rusijoje šiuo metu yra sustabdyta daugelio elektrinių statyba, išskyrus poros. Iš esmės jiems jų nereikia, nebent elektrą eksportuoti. Jeigu investuotojų ir pirkėjų nebus –bergždžias reikalas“, – svarstė Jurgis Vilemas, rašo „Lietuvos rytas.“
Anot jo, šiuo metu pasaulyje branduolinių reaktorių statyba išvis vegetuoja, apsiribojama vien kalbomis. Mat pastaruoju metu statant elektrinę vienas galios kilovatas kainuoja nuo 5 iki 10 tūkst. dolerių.
Lietuva į būsimą atominę elektrinę Visagine turėtų įnešti nuo 8 iki 16 mlrd. litų. Anot J.Vilemo, visiems aišku, kad valstybė tokių pinigų skirti nepajėgs, o investuotojų be milžiniškų garantijų ir lengvatų rasti nepavyks.
Rusai jau paskelbė, kad Kaliningrado elektrinė, kurios pirmasis blokas turėtų iškilti 2016 metais, o antrasis – 2018-aisiais, kainuos per 17 mlrd. litų.
Tiek rusai, tiek baltarusiai neslepia, kad jie norėtų pasitelkti užsienio investuotojų. Baltarusija norėtų, kad elektrinę jiems padėtų statyti rusai, o šie, regis, pasirengę derėtis su bet kuo – net buvo siūlymų prisidėti Lietuvai.
Atominių elektrinių statybos idėja kurį laiką labai domino Vokietijos energetikos bendroves. Mat šioje šalyje nuo 2022-ųjų ketinama uždaryti visus branduolinius reaktorius. Ieškodami išeities, Vokietijos energetikai greičiausiai sutiktų tapti investuotojais tiek Lietuvoje, tiek Kaliningrade ar net Baltarusijoje, jei didžioji dalis elektros būtų eksportuojama į Lietuvą. Tačiau neseniai Vokietijoje įvykę rinkimai gali sujaukti šiuos planus.
