„Lygiai taip pat sėkmingai buvo galima giedoti Švedijos nacionalinį himną – atsakas būtų buvęs toks pats“, – J.Varufakis sakė Didžiosios Britanijos savaitraščiui „New Statesman“, apibendrindamas penkis mėnesius vykusias įtemptas derybas su 18 kitų euro zonos šalių, per kurias Atėnai siekė pratęsti jiems anksčiau skirtą finansinio gelbėjimo programą.
„Nebuvo jokio įsitraukimo. Tai buvo netgi ne apmaudas – atrodė, tarsi niekas nebūtų nė žodžio prataręs“, – aiškino jis.
J.Varufakis, iškilus ekonomistas, anksčiau ne kartą susiremdavęs su Graikijos kreditoriais per derybas dėl finansinės pagalbos, paskelbė atsistatydinantis kitą dieną po to, kai radikalios kairiosios partijos „Syriza“ vadovaujama vyriausybės liepos 5-ąją užsitikrino 61 proc. rinkėjų palaikymą per referendumą, kuriame buvo nubalsuota prieš anksčiau skolintojų siūlytas sąlygas, reikalaujančias tęsti griežto taupymo politiką.
Tuo metu J.Varufakis sakė, kad jo atsistatydinimas padės premjerui Aleksiui Ciprui pasiekti susitarimą su Europos lyderiais, kad Atėnams netektų bankrutuoti ir pasitraukti iš euro zonos.
Tuo metu J.Varufakis sakė, kad jo atsistatydinimas padės premjerui Aleksiui Ciprui pasiekti susitarimą su Europos lyderiais, kad Atėnams netektų bankrutuoti ir pasitraukti iš euro zonos.
Tuo tarpu duodamas interviu „New Statesman“ jis tvirtino atsisakęs portfelio, susidūręs su savo vyriausybės priešiškumu jo planui duoti atkirtį Europos centrinio banko (ECB) užmojams.
J.Varufakis sakė, kad Graikijos vyriausybės vidiniame rate jo siūlytas trijų etapų planas turėjo tik du šalininkus ir keturis priešininkus.
Buvęs ministras pridūrė siūlęs išleisti eurais denominuotus skolos raštelius, „nukirpti“ Graikijos obligacijų, kurias 2012 metais supirko ECB, vertę ir perimti Graikijos centrinio banko kontrolę.
„Tai buvo triptichas – trys dalykai, kuriais, kaip maniau, turėtume atsakyti, jeigu ECB uždarytų mūsų bankus“, – J.Varufakis sakė savaitraščiui.
„Referendumas suteikė mums nuostabų palaikymą – tokį, kuris būti pateisinęs šio pobūdžio energingą atsaką prieš ECB“, – pridūrė jis. Tačiau J.Varufakiui nepavyko įtikinti A.Cipro.
Šis interviu buvo duotas dar prieš A.Ciprui pirmadienio rytą galutinai sutinkant su euro zonos pasiūlytomis finansinės pagalbos plano sąlygomis po 17 val. trukusių derybų maratono. Be kita ko, euro zonos partneriai pareikalavo, kad Graikijos parlamentas artimiausiomis dienomis patvirtintų virtinę rinkai palankių priemonių.
J.Varufakis pateikė daugiau užuominų apie šiais metais vykusius ginčus euro grupės susitikimuose, sakydamas, kad Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble „visiškai ir absoliučiai“ dominavo prieš kitus kolegas euro zonoje.
„Tai tarsi labai gerai sustyguotas orkestras, o jis yra dirigentas, – aiškino J.Varufakis. – Tik Prancūzijos finansų ministras [Michelis Sapinas] leido garsus, kurie skyrėsi nuo Vokietijos linijos, bet tie garsai buvo labai silpni... Prancūzijos finansų ministras galiausiai visuomet palūždavo ir sutikdavo.“
J.Varufakis, kuris penktadienį praleido su savo šeima, užuot balsavęs parlamente, kuris suteikė A.Ciprui įgaliojimus tęsti derybas su šalies skolintojais, sakė, kad jam labai palengvėjo, pasitraukus iš vyriausybės.
J.Varufakis, kuris penktadienį praleido su savo šeima, užuot balsavęs parlamente, kuris suteikė A.Ciprui įgaliojimus tęsti derybas su šalies skolintojais, sakė, kad jam labai palengvėjo, pasitraukus iš vyriausybės.
„Jaučiuosi esąs pasaulio viršūnėje – nebeturiu gyventi pagal tą karštligišką darbotvarkę, kuri buvo absoliučiai nežmoniška, tiesiog neįtikėtina. Penkis mėnesius miegodavau tik po dvi valandas“, – pabrėžė jis.
„Man taip pat palengvėjo, kad nebereikia palaikyti to neįtikėtino spaudimo derėtis dėl pozicijos, kuri man atrodo sunkiai apginama“, – pridūrė J.Varufakis.
