Pirmąją vietą konkurse laimėjo Vilniaus teisės ir verslo kolegijos studentų komanda (Aivaras Mickus, Tomas Sereičikas ir Justina Janušauskaitė), pasiūliusi komisijai laidojimo planavimo verslą. Kalbamės su komandos vadove dr. Virgilija Zinkevičiūte, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos docente, Turizmo vadybos katedros vedėja, viena iš dviejų šio konkurso koordinatorių.
Konkursas „Profas“ organizuojamas jau ketvirtąjį kartą. Kaip ši idėja prigyja vystosi? Ar viskas tik ir lieka žaidimas?
Pirmiausia, be abejo, tai yra žaidimas studentams, skatinantis verslui plėtoti reikalingą mąstymą ir įgūdžius. Tačiau motyvuoti studentus vis lengviau, nors komanda vis dėlto buvo renkama sudėtingai — visuomet paprasčiau motyvuoti studentus, kuriems dėstai. Šiemet dėstau vakarinio skyriaus studentams, bet šiemet ir jiems pirmąkart buvo leista dalyvauti konkurse. Problemiška buvo tai, kad vienas iš laimėjusios komandos studentų turi regėjimo negalią, kiti yra dirbantys, užsiėmę. Tad teko paaukoti labai daug laisvalaikio — ir man, ir konkurso dalyviams. Jie atėjo pas mane su 12 idėjų, iš kurių galiausiai liko viena — laidojimo planavimo verslas.
Intuicija sako, kad Lietuvoje tai labai perspektyvus verslas...
Iš tikrųjų pristatoma idėja auditorijoje kėlė juoką, žmonės sunkiai ją priėmė. Kai salė išgirdo verslo moto — mes tikimės, kad mūsų paslaugų jums prireiks kuo vėliau, bet prireiks tikrai, — visi prapliupo juoktis. Arba — palankūs mūsų verslui veiksniai — didelis mirštamumas, savižudybės ir t. t. Tačiau verslininkas ir privalo žvelgti į aplinką iš savo verslo pozicijų: kas kitam nenaudinga, konkrečiam verslui gali turėti naudos. Tad laidotuvių planavimas — iš tikrųjų labai gera, perspektyvi ir reikalinga žmonėms veikla.
Papasakokite plačiau, kaip buvo pristatomos verslo idėjos. Su visu ekonominiu pagrindimu, skaičiavimais, perspektyvomis ir rizikomis? Juk verslo idėją gali pagimdyti per 5 minutes...
Žinoma, pristatant idėją reikia išnagrinėti viską: verslo aplinkos sąlygas, galimus konkurentus, verslo struktūrą, įrodyti ekonominį verslo naudingumą. Viskas buvo sugalvota iki detalių — net telefono numeris, kurį, ištikus nelaimei, žmogus galėtų surinkti.
Kuo šis laidojimo verslas skiriasi nuo kitų? Juk pas mus „madinga“ visiems urmu atakuoti tą patį rinkos segmentą, kol jis galutinai išsekinamas, ir nei darbo, nei uždarbio nelieka niekam. Turbūt buvo nueita kitu — ypatingu — keliu?
Taip, mano studentai sugalvojo analogą vestuvių planavimo verslui. Ištikus artimo žmogaus netekčiai, daugelis nežino ką daryti. Žinoma, kartais žmonėms pasitaiko periodų, kai, nelaimei, tenka laidoti kelis iš eilės artimuosius, bet apskritai tokiomis paslaugomis nesinaudojama nuolatos. Tad išgirdęs tragišką žinią, žmogus bando iškapstyti iš savo atminties kokias nors žinias, ką tokiais atvejais reikėtų daryti, kur kreiptis. Pagal mūsų tradicijas tokiais atvejais turi tris dienas sužinoti viską nuo A iki Z. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiuo verslu užsiimančios įmonės tuo naudojasi ir užkelia kainas.
Mano studentų sumanyta idėja atrodo taip: ištikus nelaimei, paskambini vienu telefonu, su atvažiavusiais bendrovės darbuotojais aptari, kokių laidotuvių reikėtų, ir toliau jie viskuo užsiima savarankiškai. Tad šoko ištiktam žmogui nereikia galvoti apie muziką, aprangą ir gedulingus pietus... Taip pat buvo siūlomos ir palaikų parvežimo iš užsienio paslaugos, pagalvota ir apie vienišus žmones, neturinčius artimųjų ir bejaudinančius, kaip bus palaidoti. Taigi viena iš siūlomų paslaugų — susiplanuoti savo laidotuves.
Manau, kad ši idėja tikrai būtų sėkminga, jei ne viena detalė — laidojimo verslo srityje susiformavę labai „savotiški“ papročiai, apie kuriuos buvo rašyta ir spaudoje — jie ir leidžia laidojimo paslaugų kainas kelti iki neįsivaizduojamų aukštumų. Kas lauktų verslininkų, kurie jas pasiūlytų pigiau?
Štai ir jaunimo verslumas... Bet, žinoma, specifinės rinkos sąlygos Lietuvoje — tai jau atskira tema.
Tačiau studentui tai vis tiek yra gerai — tegu jis šio verslo neplėtos, tačiau išmoks mąstyti kaip verslininkas.
Vis dėlto kaip jaučiate — kokia tikimybė, kad nuo kalbų bus pereita prie darbų?
Galiu tvirtinti, kad atėjus laikui dauguma iš konkurse dalyvavusių, net ir nelaimėjusių žmonių imsis verslo. Jie jau pajuto skonį, suvokė, kad tai yra greičiau įdomu nei labai sudėtinga. Kai kurie studentai jau imasi įgyvendinti savo idėjas. Kai kurias idėjas bandoma pirkti, ir tai labai motyvuoja. Kitaip tariant, studentai sužinojo, kad ne šventieji puodus lipdo.
