Bendras darbo vietų privačiame sektoriuje skaičius lapkritį padidėjo tik 67 tūkst. ir tai buvo lėčiausias tempas per septynis mėnesius bei trečias iš eilės samdymo spartos lėtėjimo mėnuo.
Ekonomistai tikėjosi, kad sektoriuje atsiras 175 tūkst., arba beveik tris kartus daugiau, naujų darbo vietų.
„Darbo rinka praranda savo spindesį“, – teigė ataskaitos bendraautorės „Moody's Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi.
„Gamintojai, prekių gamintojai ir mažmenininkai naikina darbo vietas. Laisvų darbo vietų skaičius mažėja. Jei darbo vietų augimas dar labiau sulėtės, ims augti nedarbo lygis“, – sakoma ataskaitoje.
Jungtinėms Valstijoms išgyvenant rekordinę plėtrą per 11 metų, ekonomistai pradeda pastebėti ženklų, kad darbo rinkos variklis – darbo vietų skaičius – pradeda strigti.
JAV ir Kinijos prekybos karo paveiktas verslas gali imti mažinti samdymo apimtis, o tai savo ruožtu gali sumenkinti vartojimo išlaidas, kurios yra labai svarbios JAV ekonomikai.
Ataskaitoje teigiama, kad stipresnis paslaugų sektorius pasiūlė 85 tūkst. naujų darbo vietų, daugiausia sveikatos priežiūros ir profesionalių paslaugų sektoriuje.
Visgi darbo vietų skaičius prekių gaminimo įmonėse, įskaitant naftos sektorių, sumažėjo 18 tūkst., o lapkritis tapo šeštuoju nuosmukio mėnesiu šiais metais.
Prekybos, transporto ir komunalinių paslaugų sektoriuje buvo panaikinta 15 tūkst. darbo vietų.
„Pantheon Macroeconomics“ ekonomistas Ianas Shepherdsonas pažymėjo, kad duomenys neįtraukė 40 dienų trukusį streiką nutraukusių „General Motors“ darbuotojų, nes automobilių gamintoja nesinaudoja ADP paslaugomis darbo užmokesčio apskaitai tvarkyti.
Dėl šios priežasties penktadienį vyriausybė gali paskelbti kiek kitokius užimtumo duomenis, tačiau net ir tuo atveju nėra jokių požymių, kad rinka gali greitai atsigauti, pridūrė jis.
