„Aš pasiūliau pasvarstyti – kadangi Darbo kodeksas leidžia diferencijuoti MMA pagal šakas – ar nebūtų galima išskirti biudžetinį ir nebiudžetinį sektorių“, – trečiadienį po Vyriausybėje vykusių valdančiosios koalicijos pusryčių žurnalistams sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Anot J.Razmos, skaičiuojama, jog MMA padidinimas 100 litų – iki 900 litų pareikalautų nuo 130 mln. iki 200 mln. litų papildomų išlaidų iš biudžeto.
Biudžetiniame sektoriuje algų kėlimas, pasak J.Razmos, yra labai jautrus klausimas, o privačiame sektoriuje MMA būtų galima didinti labiau.
„Mes kalbame apie labai įtemptą kitų metų biudžeto projektą, ir suprantama, deficitą išlaidos (minimaliai algai – BNS) tik didina – jeigu privatininkai jaučiasi laisviau ir darbdavių atstovai sako, kad jie ten lengvai galėtų sutikti su žymesniais MMA padidinimais, tai aš sakiau, kad Vyriausybė galėtų tą išskirti“, – kalbėjo frakcijos seniūnas.
Jis pridūrė, jog tai yra tik idėja, kuri buvo išsakyta koalicijos partnerių pasitarime ir dar nesulaukė „palaiminimo“.
Anot J.Razmos, skaičiuojama, jog MMA padidinimas 100 litų – iki 900 litų pareikalautų nuo 130 mln. iki 200 mln. litų papildomų išlaidų iš biudžeto.
TS-LKD frakcijos seniūnas taip pat pridūrė, jog Vyriausybės pozicija dėl MMA didinimo galėjo būti labiau paruošta.
„Tas pradinis siūlymas (didinti MMA 50 litų – BNS) galėjo būti plačiau apsvarstytas mūsų koalicijoje. Yra blogai, kai eiliniai Seimo nariai, koalicija nėra visko išsamiai išsiaiškinusi ir išdiskutavusi“, – kalbėjo J.Razma.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pritaria MMA didinimui 100 litų. Tuo tarpu profesinės sąjungos reikalauja labiau didinti ir biudžetininkų minimalią algą.
Seimas praėjusią savaitę pasiūlė Vyriausybei nuo kitų metų didinti minimalią algą (MMA) iki 1 tūkst. litų bei laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį. Vyriausybė jau yra pritarusi, kad nuo kitų metų liepos MMA didėtų 50 litų – iki 850 litų.
