Miesto skolos jau peržengė 1,2 mlrd. Lt sumą. Pusė šios sumos – 600 mln. Lt – yra įsiskolinimai už keleivių vežimą, miesto, atliekų tvarkymą, šilumos energiją, kitas paslaugas. Savivaldybė tvirtina, kad nuo metų pradžios bendra miesto skola sumažėjo 14 mln. Lt, bet paslaugas teikiančioms bendrovėms ji išaugo dar 31 mln. Lt.
Grasina streikais
Prajusios savaitės duomenimis, Vilniaus savivaldybė savo bendrovei „Grinda“ skolinga 11 mln. Lt, „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklams“ – 3,7 mln. Lt, „Vilniaus viešajam transportui“ – 125 mln. Lt, „Vilniaus energijai“ – 33 mln. Lt, miestą tvarkančiai bendrovei „Mano aplinka“ – daugiau nei 20 mln. Lt.
Taip, mes galime keliais milijonais mažiau išleisti „Air Lituanicai“, mažiau išleisti dar kažkokiems projektams, bet tai ne strateginiai dalykai. Ačiū Dievui, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau suvokia, jog nekalti tie merai ir vicemerai, kažką daryti reikia ir jiems, – kalbėjo J.Pinskus.
Jau dviejų savivaldybės įmonių darbuotojų kantrybė pasiekė ribą. Prieš savaitę po savivaldybės langais piketavo „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojai – autobusų ir troleibusų vairuotojai. Nors jų susirinko vos saujelė, darbuotojus vienijanti profsąjunga toliau kartoja besiruošianti streikui. Darbo užmokestis šios įmonės darbuotojams vėluoja kelias savaites, nors jie visiškai neseniai pasirašė naująją kolektyvinę sutartį, pagal kurią tokie dalykai negalimi.
Tad spalio 21-ąją „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojai ketina skelbti įspėjamąjį streiką, o jeigu situacija nesikeis – neterminuotus streikus kas mėnesį. Kaip sakė „Vilniaus viešojo transporto“ profesinės sąjungos pirmininkas Jonas Dekaminavičius, „vairuotojai ryte ateis į darbą, praeis medicininę patikrą, įlips į savo transporto priemonę ir niekur nevažiuos, sėdės, lauks pinigų“.
Šią savaitę streikuoti nusprendė ir „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ bendrovės darbuotojai, čia iki pirmadienio dirbs tik avarinė brigada, tad nutikus rimtesnei nelaimei miesto gatvių žibintai gali užgesti.
Kiemsargiai su šluotomis protesto akcijas rengė jau prieš metus, grasindami miestą skandinti šiukšlėse. Kol kas to nepadarė, bet, UAB „Mano aplinka“ direktoriaus Mindaugo Strigockio teigimu, tiek, kiek skolinga savivaldybė – 20 mln. litų, bendrovė uždirba per pusantrų metų, tad tenka „tempti sukandus dantis“.
„Būtų tik geriau“
Jeigu kiemsargiai šluotas paliktų sandėliuose, o šilumos tiekėjai nuspręstų nepradėti šildymo sezono, būtų gerai – gal pagaliau kas nors pastebėtų, į kokią finansinę duobę Vilnius yra įstumtas, sako Vilniaus vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus. „Būtų tik geriau“, – tokią mintį išsakė vicemeras. Jo teigimu, kol nebus konkrečiai įvardinta, kad dėl tokios Vilniaus situacijos kalta ne miesto valdžia, kad ir kas valdytų sostinę, o Seimas ir Vyriausybė, naudojanti neteisingą biudžeto skirstymo metodiką, tol niekas nepasikeis.
„Jau prieš penkerius metus pradėjau kalbėti, kad reikia didinti GPM ir ne po truputį, o kardinaliai. Ingrida Šimonytė (buvusi finansų ministrė, – aut.past.) net buvo darbo grupę sukūrusi, bet vėl viskas nurimo, vėl kaltinamas meras, vicemerai. Taip, mes galime keliais milijonais mažiau išleisti „Air Lituanicai“, mažiau išleisti dar kažkokiems projektams, bet tai ne strateginiai dalykai. Ačiū Dievui, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau suvokia, jog nekalti tie merai ir vicemerai, kažką daryti reikia ir jiems“, – kalbėjo J.Pinskus.
J.Pinskus tikina, kad dar būdamas Seimo nariu parengė įstatymo projektą, pagal kurį gyventojų pajamų mokestis atitektų ne tai savivaldybei, kur žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą, o kur jis dirba. Tačiau projektas esą dulka stalčiuose. Nors tokia tvarka kažkada galiojo, tačiau Savivaldybių asociacijoje nusvėrė mažųjų savivaldybių balsas ir ji buvo pakeista. Dabar Vilnius kitoms savivaldybėms atiduoda 300 mln. Lt, o gauna – vos 50 mln. Lt.
Paskolos – už 7 proc. palūkanas
Vicemero teigimu, gelbėti sostinę turėtų ne kas kitas, o Finansų ministerija ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Bankais pasikliauti Vilniaus savivaldybė jau nebegali. Neoficialiai kalbama, kad bankai paskolas sostinei teiktų, bet tik jei miestas sutiktų su jų sąlygomis ir nustatytomis palūkanomis, o šios siekia net 7 proc.
Vilniaus tarybos opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius tikina, kad vien didesnis biudžetas sostinės neišgelbės. „Ateis gelbėtojas Butkevičius (premjeras Algirdas Butkevičius, – aut. past.), nors aš esu ne kartą sakęs, kad narkomanui negalima duoti dar vienos dozės, bet dar kartą duos pinigų Zuokui, pataisys truputėlį kredito reitingą ir vėl bus skolinamasi. Juk savivaldybė skolinasi iki maksimalaus limito, tad kuo daugiau Vyriausybė duoda pinigų, tuo daugiau ir pasiskolinama“, – aiškino konservatorius.
V.Urbonavičiaus įsitikinimu, Vyriausybė privalėtų kontroliuoti Vilniaus miesto finansus, kitaip sostinei vadovaujantis Artūras Zuokas į dar gilesnę finansinę duobę stums ne tik miestą, bet ir valstybę.
2013 metais Vilniuje dirbantys žmonės sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis – 362 mln. Lt. 812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstyta kitoms savivaldybėms.
Taip pat Vilniaus savivaldybė nuolat primena, kad biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiuo metu siekia 2,1 tūkst. Lt., Kaune – 2 tūkst., Rygoje – 3,5 tūkst., Taline – 3,9 tūkst., Varšuvoje – 7 tūkst. Lt.
