2008 metais žurnalas „The Times“ pateikė sąrašą įmonių, kurių akcijų įsigijimas savo laiku investuotojams nutiesė kelią link svajonės tapti milijonieriais. 1969 metais australų kalnakasybos bendrovė „Poseidon“ visą pasaulį pritrenkė aptikusi didžiulį nikelio šaltinį vakarinėje Australijos dalyje Windarra. Bendrovės akcijos žaibiškai pabrango: nuo 0,8 iki 12,3 Australijos dolerio. 1970 m. vasarį „Poseidon“ akcija kainavo jau 280 australietiškų dolerių. Taigi, tas investuotojas, kuriam pavyko 1969 m. pradžioje į bendrovės akcijas investuoti 2,8 tūkst. dolerių, 1970 m. vasarį jau buvo milijonierius.
Neapsiriko ir tie, kurie savo pinigų likimą susiejo su garsiuoju Warrenu Buffetu: jeigu 1962 m. kompanijos akcija kainavo 7,56 JAV dol., tai 2008 m. jos kaina siekė net 112 tūkst. dol. Žinoma, reikėjo kantriai palaukti, bet investicija tikrai buvo to verta.
Didelio apdovanojimo bėgant metams sulaukė ir tie, kurie 1987 m. įsigijo mažai kam žinomos kompanijos „Microsoft“ akcijų. Didelius turtus savo akcininkams uždirbo ir informacinių technologijų kompanija „Cisco Systems“: 1990 m. kovą viena jos akcija kainavo 0,08 dolerio, o po dešimties metų, pačiame „technologinio burbulo“ įkarštyje – 77,3 dol. Tai reiškia, jog bet kuris investuotojas, 1990 m. kovą investavęs kiek daugiau nei tūkstantį dolerių, 2000 m. jau buvo tikras milijonierius.
Ne tik informacinių technologijų kompanijos krovė turtus savo akcininkams – „Sage Group“, britų buhalterinės apskaitos kompanija, savo akcininkams buvo užauginusi net šešis tūkstančius procentų pelno. Tas, kuris 1990 m. turėjo „Sage Group“ akcijų už 17 000 svarų, 2008 m. galėjo pasidžiaugti daugiau nei milijonu.
Anot „The Times“, sėkmingiausių visų laikų investicijų sąraše neabejotinai yra ir investiciniai fondai. Štai, „Gresham House Investment Trust“ nuo 1998 m. rugpjūčio iki 2007 m. rugpjūčio savo investuotojus apipylė tikru aukso lietumi: atnešė 3,8 tūkst. proc. pelno. Kiekvienas fondo akcijų turėtojas, jų įsigijęs 1998 m. rugpjūtį už 25,6 tūkst. svarų (su sąlyga, kad reinvestavo dividendus), 2008 m. galėjo sėdėti ant milijono svarų maišo.
O investicinis fondas „BlackRock World Mining trust“, sėkmingai įšokęs į metalų ir mineralų bumo traukinį, nuo 1998 rugsėjo iki 2008 m. gegužės uždirbo beveik du tūkstančius procentų pelno. Tai reiškia, jog buvo gana investuoti kiek daugiau nei 50 tūkst. svarų (ir reinvestuoti dividendus) ir po dešimties metų priklausyti milijonierių klubui.
1915 m. garsusis Alfredas Nobelis visus savo Rusijoje turėtus dinamito fabrikus pardavė pasikliovęs vien tik būrėjos prognozėmis. Ir neapsiriko.
Šiaip ar taip, beveik visos šios ir kitos sėkmingiausių investicijų istorijos liudija vieną svarbų faktą – reikia laiko, kantrybės, pasitikėjimo savo sprendimais ir, žinoma, didelės sėkmės. Arba – nepaprastos intuicijos. Štai, 1915 m. garsusis Alfredas Nobelis visus savo Rusijoje turėtus dinamito fabrikus pardavė pasikliovęs vien tik būrėjos prognozėmis. Ir neapsiriko. Kas būtų laukęs jo verslo po bolševikų perversmo, daug spėlioti nereikia.
Ar verta investuoti aklai?
Ir visgi – profesionalai pataria nepulti mėgdžioti pačių sėkmingiausių istorijų ir patiems pirkti paslaptingų, dar neįvertintų bendrovių akcijų, o pradėti nuo pradžios. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad pradedančiajam investuotojui geriausias pasirinkimas – investiciniai fondai. Esminiai jų privalumai yra profesionalus valdymas, diversifikacija (sumažėja investicijų rizika), likvidumas bei paties investavimo, kaip proceso, paprastumas.
Pastaruoju metu rinkoje tvyro nemenkas pinigų perteklius, faktinės palūkanos už indėliuose banke laikomus pinigus jau kuris laikas artimos nuliui, todėl tokia situacija iš tiesų yra labai palanki investavimui, – sakė Š.Ruzgys.
„Pastaruoju metu rinkoje tvyro nemenkas pinigų perteklius, faktinės palūkanos už indėliuose banke laikomus pinigus jau kuris laikas artimos nuliui, todėl tokia situacija iš tiesų yra labai palanki investavimui. Remiantis istoriniais duomenimis, akcijų rinkos paprastai užtikrina 7-11 proc. vidutinę metinę grąžą. O praėjusiais metais II ir III pakopos pensijų fondai savo klientams uždirbo daugiau kaip 11 proc. grąžą. Išeitų, jog investicijos pusketvirto karto kompensavo pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos ir uždirbo nepalyginamai daugiau, nei komerciniai bankai moka už indėlių laikymą“, – pabrėžė Š.Ruzgys.
Ir nors tobula formule galima laikyti šūkį „pirk pigiai, parduok brangiai“, vargu, ar net labiausiai patyrę investuotojai gali žinoti, kada rinkos kris ar užtikrintai kils. Todėl patariama geriau pasirinktą pinigų sumą investuoti reguliariai (sakykim, kas mėnesį kad ir po šimtą litų), nei stengtis pataikyti ant neva „tinkamiausios bangos“.
Periodinis investavimas į pasirinktą fondą yra viena iš strategijų, galinčių sumažinti riziką ir leidžiančių išvengti emocijų daromos įtakos, kai svyravimai rinkoje stumia neapgalvotų sprendimų link. Nes investuodamas tą pačią pinigų sumą vienodais laiko intervalais, investuotojas tai daro nepriklausomai nuo to, ar tuo konkrečiu metu finansinių priemonių vertė didėja, ar mažėja. Taip pat toks investavimo būdas yra palankus investuotojams, neturintiems didelių pinigų sumų.
Siūlo investuoti senatvei
Š.Ruzgio manymu, reguliaraus investavimo strategija yra vienas iš racionaliausių sprendimų, siekiant ilgalaikės grąžos.
„Tokiam investavimo būdui tinka visi tradiciniai investiciniai fondai – pinigų rinkos, akcijų, obligacijų, mišrūs, fondų fondai ar specializuoti fondai. Investuojant periodiškai, pasiekiama geresnė vidutinė pirkimo kaina ir iš tikrųjų sumažėja svyravimų rinkoje įtaka investiciniam portfeliui“, – sakė LIPFA prezidentas.
Net pačios sėkmingiausios istorijoje investicijos reikalavo kantrybės ir nuoseklaus pasirinkto investavimo plano laikymosi, – sakė Š.Ruzgys.
Nepaisant daugelio kitų pasirinkimo galimybių, pasak Š.Ruzgio, vienas nuosekliausių ir prasmingiausių yra kaupimas senatvei. Nes net jeigu ir nepavyktų investuojant uždirbti milijonų, užsitikrinti saugią ateitį galima: III pakopos pensijų fondai yra specialiai subalansuoti, kad ilgalaikis periodinis investavimas duotų kuo didesnę naudą – patiems klientams nereikia rūpintis, kaip valdyti pinigus, tą už juos padaro fondų valdytojai.
„Turint omenyje visiškai nenaudingas pinigų laikymo bankų indėliuose sąlygas ir ilgalaikio investavimo grąžos statistiką, esu įsitikinęs, jog papildomas kaupimas III pakopos pensijų fonduose yra itin racionalus elgesys. Svarbiausia – nesiblaškyti ir nepasiduoti trumpalaikėms nuotaikoms, nes bet kokios sėkmingos ar net pačios sėkmingiausios istorijoje investicijos reikalavo kantrybės ir nuoseklaus pasirinkto investavimo plano laikymosi“, – kalbėjo LIPFA prezidentas Š.Ruzgys.
