„Rosatom“ ir jos elektrinėse pagaminta elektra prekiaujančiai kompanijai „Inter RAO“ įdomi lietuviška kryptis, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Kaliningrado kraštas dabar turi jungtis tik su Lietuva, o anksčiau Lenkijos pusėn ėjusios linijos išardytos. Nuo prie Baltijos atominės elektrinės esančios Sovetsko transformatorių pastotės eina trys galingos aukštos įtampos (330 kV) perdavimo linijos Klaipėdos, Jurbarko ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės kryptimis.
„Esame suinteresuoti, kad mūsų elektros tiekimas eitų į Lietuvą arba tranzitu per Lietuvą į Latviją ir Estiją, o galbūt ir Suomiją, nes Estija jau tiesia antrą kabelį į Suomiją. O jei Lietuva iš Klaipėdos nuties kabelį į Švediją, kur apie 2015 metus prognozuojamas energijos deficitas, visiškai reali bus irta kryptis. Iš Sovetsko pastotės yra linija į Klaipėdą, ją sustiprinus, užkabinus antrą grandinę atsirastų labai gera jungtis Kaliningradas-Lietuva-Švedija, ji leistų iš esmės padidinti regiono energetinės sistemos patikimumą, iš esmės padidintų laisvos prekybos galimybes“, -lietuviškais planais su dienraščiu dalijosi Baltijos atominę elektrinę užsimojusio statyti Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ programų direktorius Sergejus Bojarkinas.
Baltijos atominę elektrinės statytojai norėtų panaudoti ir Kruonio hidroelektrinės pajėgumą ir apgailestauja iki šiol tokio susitarimo su Lietuva neturintys.
„Techniškai būtų labai gerai, kad Baltijos atominę elektrinė dirbtų poroje su Kruonio hidroelektrine, tai būtų tiesiog idealus projektas. Galėtume panaudoti visus keturis Kruonio elektrinės blokus ir papildomai pastatyti blokus, kurie buvo numatyti jėgainės projekte. Kartu su Lietuva galėtume rasti investicijų tokiam projektui“, – darbus Lietuvoje planuoja S.Bojarkinas.
Jis primena, kad „Rosatom“ ieško Baltijos atominę elektrinei investuotojų, kuriems yra nusiteikęs perleisti iki 49 proc. elektrinės akcijų, ir siūlo prisidėti lietuviams.
S.Bojarkinas skaičiuoja, kad numatomos investicijos į Baltijos atominę elektrinę ir gretimą infrastruktūrą sieks 7-7,5 mlrd. eurų, iš jų apie 5 mlrd. eurų kainuosianti vien jėgainė.
