Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karaliaučius vėl traukia Lietuvos verslą

Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis deklaruoja ambiciją iki 2020 metų tapti Rusijos vitrina ir tikru langu į Europą, o tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, iki tol ketinama padidinti 6 kartus. Toks Karaliaučiaus valdžios nusiteikimas gali vėl paskatinti Lietuvos investuotojų aktyvumą, nes dabar jų planuose dominuoja kita kryptis – Baltarusija.
Karaliaučiuje įsitvirtinę Lietuvos verslininkai mato šviesias perspektyvas
Karaliaučiuje įsitvirtinę Lietuvos verslininkai mato šviesias perspektyvas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Lietuvos tiesioginių investicijų apimtys Karaliaučiuje mažėja nuo 2009 metų. Kalbantis su verslininkais susidaro įspūdis, kad ankstesnis susidomėjimas yra gerokai apsilpęs, o investicijos suka į Baltarusiją. Tai patvirtina ir naujausia statistika: 2012 metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 251,26 mln. Lt, o Karaliaučiuje – 146,62 mln. Lt. 

Todėl Karaliaučiaus valdžios kalbos apie srities plėtrą ir tiesioginių užsienio investicijų skatinimą gali paskatinti lietuvius vėl atsigręžti į šią Rusijos sritį. 

Karaliaučiaus pertvarkos ir augimo galimybės jau yra surikiuotos valstybinėje programoje „Socialinė ir ekonominė Kaliningrado srities plėtra iki 2020 metų“. 

Apie ją prieš kelias savaites kalbėjęs Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas neslėpė, kad Karaliaučius nori tapti Rusijos vakarietiška vitrina. Be to, jis nusiteikęs siekti, kad „visi 140 mln. Rusijos piliečių galėtų atvažiuoti į Rusijos Europą ir ja didžiuotis“.

Gerų norų neužtenka

„Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus jau prieš 10 metų, tokia atmosfera išlikusi ir dabar, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, dalį produktų gamybos iškelsime į Baltarusiją, nes gamykla Karaliaučiuje tapo per ankšta“, – „15min“ dėstė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. 

V.Matijoaaitis: Karaliaučius geranoriakai priėmė užsienio investuotojus, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. pripažįsta, kad Baltarusija tampa vis patrauklesnė
V.Matijošaitis: „Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. pripažįsta, kad Baltarusija tampa vis patrauklesnė“

„Vičiūnų“ grupė  koją į Karaliaučių įkėlė dar 2002 metais. Tilžėje (Sovetske), laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo įkurta OOO „Vichiunai-RUS“. Dabar ji gamina daugiau nei 1500 pavadinimų produktų, kurie parduodami Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Moldovoje.

„Apskaičiavome, kad iš Baltarusijos mūsų produkcija didžiausius Rusijos miestus, Kazachstaną pasieks pusantros dienos greičiau nei dabar iš Karaliaučiaus. Labai svarbu, kad taip atsiranda galimybė produkcijai kirsti mažiau sienų“, – pasakoja V.Matijošaitis. 

Baltarusijoje bendrovė jau išsinuomojo sklypus laisvojoje ekonominėje zonoje ir dabar planuoja statybas. Tačiau ir Baltarusija, ir Karaliaučiaus sritis turi vieną bendrą bruožą – ten trūksta darbo jėgos.

„Šiuo metu Lietuvos verslas akivaizdžiai suka vairą į Baltarusiją. Iš šio aktyvumo sprendžiu, kad ten galima lengviau uždirbti ilgesnį rublį, tačiau mes ir toliau liekame Karaliaučiuje“, – sako PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius. 

PST jau prisijaukino Karaliaučių, o Baltarusijos rinka atrodo per daug pavojinga. Panevėžiečiai Karaliaučiuje darbuojasi jau 15 metų, ten turi savo filialą ir antrinę įmonę „Baltlitstroij“. 

Lietuviai statybininkai šiuo metu vykdo tris didelius projektus: bendrovės „Bazovij Element Baltiki“ užsakymu rekonstruoja Karaliaučiaus miesto kino teatrą „Rossija“, kuris taps prekybos centru su kino salėmis. Šio užsakymo vertė siekia apie 76 mln. Lt. 

Neseniai įmonė pradėjo ir Svetlogorsko muzikinio teatro statybas – bendra šios sutarties vertė yra 180 mln. Lt , o Tilžėje baigiami statyti miesto valymo įrenginiai, šio projekto bendra vertė – apie 100 mln. Lt.

„Dėl prekybos centro užsakymo teko rungtis su turkais ir lenkais, bet pavyko įrodyti, kad mūsų siūloma kaina ir kokybė yra geriausia“, – „15min“ pasakoja D.Gesevičius.

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį PST grupė patyrė nuostolių, kuriems įtakos turėjo jos veikla Karaliaučiuje, tačiau „Baltlitstroij“ atliko papildomų darbų ir per trečiąjį 2012 metų ketvirtį neigiamą rezultatą pavyko išlyginti. 

Nebeliko klubo

Lietuvos verslo pulsą Karaliaučiuje šiandien yra gerokai sunkiau užčiuopti nei, pavyzdžiui, 2000 metais, kai ten buvo įkurtas Lietuvos verslo klubas. 

Karaliaučiuje dirbantys verslininkai svarsto, kad Lietuvos verslo klubas galėjo sunykti dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos įmonės, kurios ten dirba sėkmingai, išsiverčia ir be jo. 

Tuomet, pasak buvusio Lietuvos generalinio konsulo Karaliaučiuje Evaldo Ignatavičiaus, atrodė, kad lietuvių yra kiekviename sektoriuje – jie tiesė kelius, statė namus, gamino dešras.

„Labai norėjome išnaudoti šį potencialą, todėl telkėme pavienius Lietuvos verslininkus į vieną organizaciją. Taip stiprinome jų „svorį“, didinome galimybes kelti mums rūpimus klausimus tiek Karaliaučiaus srities, tiek Lietuvos pareigūnams“, – prisimena E.Ignatavičius. 

Vienu metu klubas vienijo maždaug 15–20 Lietuvos verslo atstovų, o jo prezidentu tapo dabar jau a.a. Stanislovas Jucius. Jo vadovaujamas verslo klubas rengė susitikimus su į Karaliaučių atvykstančiais Lietuvos ministrais, buvo susitikęs su tuomečiu premjeru, taip pat jau šviesaus atminimo Algirdu Brazausku, vietos muitinės ir pasienio vadovais, nes vienas aktualiausių klausimų verslininkams tada ir dabar yra sienos kirtimas. 

Šio klubo nariai bendravo ir neoficialiai, dažniausiai susirinkę S.Juciaus biure, nes šis buvo nepralenkiamas kepsnių meistras.

Karaliaučiuje dirbantys verslininkai svarsto, kad Lietuvos verslo klubas galėjo sunykti dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos įmonės, kurios ten dirba sėkmingai, išsiverčia ir be jo. 

Kita vertus, ir vietos valdžios struktūros turbūt nelabai suinteresuotos, kad užsienio verslininkai jungtųsi į organizacijas. Be to, po 2009 metų lėšų apkarpymo ir Lietuvos generalinio konsulato ištekliai menki, tad jis nebeturi galimybių aktyviai užsiimti ekonomine veikla. 

Eversus nuotr./G.Bertaaius: Savo sūrius vežame ir į Baltarusiją, tačiau ji mums yra toliau nei Karaliaučius. Be to, aioje Rusijos srityje daugiau žmonių įperka mūsų sūrius nei Baltarusijoje.
Eversus nuotr./G.Bertašius: „Savo sūrius vežame ir į Baltarusiją, tačiau ji mums yra toliau nei Karaliaučius. Be to, šioje Rusijos srityje daugiau žmonių įperka mūsų sūrius nei Baltarusijoje.“

Reikia sūrio ir skilandžių

Dabartinis Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Vaclavas Stankevičius tikina, kad S.Juciaus mirtis neturėjo esminės įtakos Lietuvos ir Karaliaučiaus srities verslo santykiams. Lietuviai šioje Rusijos valdomoje srityje toliau dirba ir kaip eksportuotojai, ir kaip investuotojai. 

Statistikos departamento 2012 metų duomenys rodo, kad lietuviai Karaliaučiuje daugiausia yra investavę į apdirbamąją gamybą ir statybas.

„Pastaruoju metu pastebime, kad Lietuvos verslininkai aktyviau ėmė dairytis nišų Karaliaučiuje, jie tiria ir galimybes investuoti. Dirbti šioje rinkoje juos skatina ir pigesni energetiniai ištekliai – dujos, elektra, benzinas. Labai aktyvios mūsų statybų, kelių tiesimo bendrovės. Viena iš didžiausių investuotojų „Arvi“ statys naują cukraus fabriką, savo pajėgumus plečia ,,Kaliningrado delikatesas“, – „15min“ pasakoja V.Stankevičius. 

Jo teigimu, didžiausią paklausą Karaliaučiaus srityje turi maisto produktai –  pienas, sūris, varškė, skilandžiai, alus, todėl šio krašto gyventojai dažnai vyksta į Lietuvą apsipirkti. Mūsų prekybos centruose jie randa didesnį ir įvairesnį lietuviškų maisto prekių asortimentą, taip pat ir mažesnes kainas. 

„Kasmet išduodame po 10–12 proc. daugiau vizų. Vien pernai jas gavo apie 70 000 Karaliaučiaus srities gyventojų“, – informuoja V.Stankevičius. Į Lietuvą, pasak konsulo, jie vyksta ir savo brangių automobilių remontuoti, ir sveikatos pasisemti.   

„Svečių srautas iš Karaliaučiaus yra nedidelis, nes tam, kad jie pas mus atvyktų, turi gauti vizą, o pasienyje nuolat driekiasi eilės“, – nenori sutikti bendrovės „Raminora“, valdančios Druskininkuose esančią „SPA Vilnius SANA“, direktorius Valdas Trinkūnas. 

G.Bertašius: „Savo sūrius vežame ir į Baltarusiją, tačiau ji mums yra toliau nei Karaliaučius. Be to, šioje Rusijos srityje daugiau žmonių įperka mūsų sūrius nei Baltarusijoje.“

Vieną vėlų vakarą savo viešbučio tarpduryje jis sutiko iš Karaliaučiaus atvykusius svečius, jie pasakojo, kad iš namų išvyko 17 valandą, o Druskininkus pasiekė tik po 6 valandų kelionės. Nepaisant susisiekimo problemų, yra ir lojalių kaliningradiečių, kurie Druskininkų viešbutyje apsilanko 2–3 kartus per metus, bet tokių nėra daug. 

„Pradėdamas sveikatinimo verslą, dairiausi galimybių ir Karaliaučiuje, tačiau turėti SPA būtų sudėtinga, nes ten pačiam reikėtų nuolat būti, o vietiniai palankiau žiūri į kitus užsienio investuotojus nei lietuvius”, – sako V.Trinkūnas. 

Todėl „SPA Vilnius SANA“ kaimyninėje šalyje stengiasi išnaudoti visas progas rinkodarai. Pavyzdžiui, kovo pradžioje Karaliaučiuje vyko „Atviras Baltijos šalių SPA čempionatas“. Jo nugalėtojomis tapo dvi „SPA Vilnius SANA“ masažo meistrės, o jų kolegai atiteko trečioji vieta už autorinį darbą „Lietuviškas SPA masažas“. 

Aktyvia rinkodara Karaliaučiuje užsiima ir AB „Vilkyškių pieninė“, kuri kaimynams tiekia šviežius pieno produktus ir sūrius. Šiuo metu bendrovės produkcija prekiauja vienas didžiausių prekybos tinklų – „Victoria“, tačiau lietuviškų produktų turėtų pasirodyti ir kito prekybos tinklo parduotuvių lentynose. Jie šią maždaug milijono vartotojų rinką pasiekia per parą.  

„Mūsų tiekiama produkcija yra premium klasės, modernesnėse pakuotėse, todėl, palyginti su vietine, yra brangesnė“, – „15min“ informuoja „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Jo vadovaujama bendrovė  ir toliau žada apsiriboti tik eksportu į Karaliaučių, nes ten plėtoti gamybą būtų sudėtinga dėl žaliavos trūkumo. 

Lietuvos tiesioginės investicijos Karaliaučiuje metų pabaigoje, tūkst.Lt
Lietuvos tiesioginės investicijos Karaliaučiuje metų pabaigoje, tūkst.Lt

S.Juciaus tragedija

Investuotojus iš Lietuvos buvo išgąsdinusi šiaulietį verslininką S.Jucių Karaliaučiuje ištikusi tragedija. S.Jucius Karaliaučiuje buvo žinomas verslininkas, sėkmingai plėtojo statybų verslą. Tačiau 2007 m. statybų bendrovės „Roslitstroj“ savininkas 56 metų S.Jucius dingo be žinios.

Buvo iškelta ir tirta daugybė versijų, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad S.Jucių pražudė konfliktas su vietos nusikaltėlių autoritetu Ivanu Ševaljė, kuris užsiėmė ir legaliu statybų verslu. I.Ševaljė nepatiko, kad bendrovė „Roslitstroj“ šalia jo privataus namo pradėjo statyti daugiabutį. Susitarti nepavyko, S.Jucius neišsigando ir grasinimų. Tuomet I.Ševaljė pasamdė keturis žudikus, kurie pagrobė S.Jucių ir jį nužudė. Sukapoti verslininko palaikai rasti tik 2011 m. rudenį. Po S.Juciaus mirties buvo nužudytas ir jo įpėdinis Aleksandras Semkinas. Įbauginti likę „Roslitstroj“ vadovai pardavė bendrovę vietos verslininkams. 42 metų I.Ševaljė nesulaukė teisingumo – 2011 m. gegužę Karaliaučiuje jis buvo nušautas.

V.Matijošaitis: „Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. pripažįsta, kad Baltarusija tampa vis patrauklesnė“.  BFL nuotr.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius