Finansų ministerija atnaujino vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos makroekonomikos rodiklių projekcijas.
Atsižvelgiant į pablogėjusios išorės aplinkos įtaką, 2014 m. projektuojamas 2,9 proc. BVP augimas, 2015 m. – 3,4 proc., 2016 m. – 3,8 proc., 2017 m. – 4,3 proc., tačiau tikėtina, kad toks augimas išliks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje.
BVP augimas mažinamas
Dėl pasireiškusių nepalankių išorės veiksnių – lėtesnio kai kurių eksporto partnerių ekonomikų augimo, Rusijos draudimo prekių importui, nepalankios padėties naftos rinkoje – Finansų ministerijos pavasarį numatytas BVP augimas 2014-2016 m. mažinamas atitinkamai 0,5, 0,9 ir 0,2 procentinio punkto.
Rengiant scenarijų, buvo daroma prielaida, kad 2014–2015 m. apie pusė uždraustų importuoti į Rusiją prekių iš Lietuvos bus realizuota kitose rinkose, o dar ketvirtadalis – vidaus rinkoje.
Rengiant scenarijų, buvo daroma prielaida, kad 2014–2015 m. apie pusė uždraustų importuoti į Rusiją prekių iš Lietuvos bus realizuota kitose rinkose, o dar ketvirtadalis – vidaus rinkoje.
Statistikos departamento duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio rezultatai – realus BVP prieaugis 3,3 procento – patvirtina stabilų Lietuvos ekonomikos augimą. Atkreiptinas dėmesys, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP augimas buvo vienas iš sparčiausių Europos Sąjungoje.
Augs darbo užmokestis
2014-2017 m. laikotarpiu, kol vartojimas bus tolygus (prognozuojama, kad augs 4,1-4,3 proc.), o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos kainų – poveikis menkas, vidutinė metinė infliacija sieks 0,3–2,9 procentus ir didės nuosaikiai: 2014 m. prognozuojama 0,3 proc., 2015 m. – 1,2 proc., 2016 m. – 2,0 proc., 2017 m. – 2,9 proc.
Darbo užmokestis, prognozuojama, didės nuosaikiu tempu – numatoma, kad 2014-2017 m. jis augs 5,3-6,5 proc.
Esant žemai infliacijai, vidutiniuoju laikotarpiu namų ūkių vartojimas taip pat išliks gana aukštas ir prisidės prie ekonomikos augimo.
Nuvertėjusio Rusijos rublio įtaka
Išorės aplinka 2014 metais pateikė Lietuvai naujų iššūkių. Šių metų pavasarį Europos Komisija pablogino dalies Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos perspektyvas, poveikį Lietuvos ekonomikai turi ir Rusijos draudimai importuoti pieno, mėsos ir kitus, daugiausiai maisto, produktus iš ES šalių. Lietuvos eksporto konkurencingumui į Rusiją yra nepalankus smarkiai nuvertėjęs Rusijos rublis, įtakos Lietuvos ekonomikos raidai taip pat turi paaštrėjusi konkurencija ir svyruojančios pelno maržos naftos rinkoje. Be to, pirmojoje metų pusėje vyravo mažiau palanki padėtis pasaulinėje trąšų rinkoje.
Rusijos sankcijos turės poveikį Lietuvos ekonomikai, labiausiai neigiamai jos paveiks transporto ir logistikos sektorių – didžiąją jo srautų į Rusiją dalį sudarė reeksportas. Lietuvos prekių eksporte 2014 m. pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės uždraustos prekės sudarė tik 1,1 proc. viso prekių eksporto.
Susidoroti su iššūkiais Lietuvai padės narystė euro zonoje nuo kitų metų pradžios. Europos finansinio stabilumo mechanizmo lėšų prieinamumas, valiutos rizikos panaikinimas didins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Prie Lietuvos ekonomikos stabilumo prisidės efektyvus naujosios ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas, baigtos įgyvendinti ir aktyvuotos energetinę nepriklausomybę stiprinančios priemonės – suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.
Vyriausybė, valdydama su Rusija ir su partnerių ES lėtesniu augimu susijusią riziką Lietuvos eksportui, pagal 2014 m. rugpjūtį patvirtintą planą sieks dar šiais metais Lietuvos įmonėms padėti surasti naujų eksporto rinkų ir naujų prekybos partnerių, toliau gerins smulkiojo ir vidutinio verslo prieigą prie finansavimo šaltinių, taikys kitas priemones.
