Kaip rašo „The Wall Street Journal“, kai kuriems investiciniams bankams ir rizikos draudimo fondams krizė tapo tikromis aukso kasyklomis. Šie bankai ir fondai pasipelnė iš naujienų apie vis blogėjančią ekonomikos padėtį, plaukiančių iš tokių šalių kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Ukraina ir Kazachstanas ir gavo didelius dividentus.
Susikrovė didelį kapitalą
„Traxis Partners LP“ investicijų vadybininkas Ameras Bisatas teigia, kad krizė Rytų Europoje tapo „viena iš labiausiai nušviečiamų naujienų“ ir kad po daugybės klaidingų pranešimų per pastaruosius dvejus metus galiausiai krizė atėjo iš tiesų. Šis verslininkas daugiausia pelnėsi iš pastaruoju metu kylančių kreditų regione rizikos draudimo kainų.
Krizė Rytų Europoje tapo „viena iš labiausiai nušviečiamų naujienų“.Londono rizikos draudimo fondas „Pivot Capital Management Ltd.“ 2007 metais pažymėjo, kad Baltijos šalims ir Vengrijai gresia nacionalinių valiutų krizė, labai panaši į tą, kuri ištiko Azijos valstybes praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigoje. Būtent numatydami tokį scenarijų šios įmonės verslininkai sugebėjo susišluoti milžiniškus pinigus. Pavyzdžiui, parėjusių metų pabaigoje draudimo, kad Latvija nesumokės savo įsiskolinimų, kaina siekė vos 127 tūkst. eurų kiekvienai 10 milijonų eurų skolai, 2008 metų pabaigoje tokio draudimo kaina šoktelėjo iki 800 tūkst. eurų, o praėjusią savaitę pasiekė 928 tūkst. eurų. „Pivot“ praėjusiais metais dėl tokių operacijų sugebėjo pakelti savo įmonės vertę 52 proc.
Kiti verslininkai sugeba penytis žaisdami su Vakarų Europos bankais problematiškame regione. Tuo tarpu Niujorko rizikos draudimo fondas „Atlas Capital Management LLC“ informavo, kad tokia praktika yra užkrečiama ir gali tik pagreitinti nuopuolį.
Kaip jie gauna pelną?
Draudimo rizikos fondams pelno gavimo pradžia – kai Rytų Europos šalys įeina į rimto ekonominio nuosmukio stadiją. Investicijų ir finansų srautas šiose šalyse išsenka.
Tuo metu regiono nacionalinės valiutos silpsta dolerio ir euro atžvilgiu. Valstybės skolų rizikos draudimo kainos tampa itin didelės. Nuopuolis paliečia ir šiose šalyse veikiančius Vakarų Europos bankus.
Viso to rezultatas – smarkus nacionalinės valiutos susilpnėjimas, o rizikos draudimo fondai kraunasi pinigus iš brangstančių valstybės įsipareigojimų draudimų.
