Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kiek grynųjų reikėtų turėti atsargai?

Nors esame skatinami kuo dažniau atsiskaityti banko kortelėmis, o ne grynaisiais, yra situacijų, kai be jų neįmanoma apsieiti, pastebi Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė bei ekonomistas Romas Lazutka.
Eurai
Eurai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pašnekovai pabandė paskaičiuoti, kiek grynųjų pravartu turėti, tačiau, R.Lazutkos teigimu, dažnesnis atsiskaitymas kortelėmis, nepaisant kai kurių nepatogumų, turi gerokai daugiau privalumų nei trūkumų.

Į LRT.lt kreipėsi vilnietis Mantas, klausdamas, kiek grynųjų pinigų reikėtų turėti piniginėje ar kažkur saugiai namuose, turint mintyje tai, kad nors siekiama dažnesnio atsiskaitymo kortelėmis, tai pavyksta padaryti ne visur ir ne visada.

„Žiniasklaidoje ne kartą teko matyti istorijų, kai sutrinka bankinės sistemos, žmonės parduotuvėse ar degalinėse negali atsiskaityti už pirkinius. Kartais pasitaiko net tokių absurdiškų situacijų, kuomet tenka laukti draugų pagalbos, kad šie atvežtų grynųjų, nes, priešingai nei prekių parduotuvėje, degalų degalinėje nepaliksi.

Ne visuose pašto skyriuose ir ne už visas paslaugas galima atsiskaityti kortele. Pačiam neseniai teko iš pašto važiuoti į banką nusiimti grynųjų, mat, pasirodo, pinigų perlaidos atliekamos tik grynaisiais.

Ekspromtu be išankstinio pasiruošimo ir pinigų išsigryninimo į turgelį taip pat neužsuksi. Suprantu, kad mokėjimai banko kortele dažniausiai labai patogūs, didina skaidrumą, tačiau yra situacijų, kuriose be jų – kaip „ant ledo“, tad svarstau, kiek reikėtų turėti su savimi grynųjų, kad pavyktų išvengti nepatogių situacijų?“ – klausia Mantas.

Atsiskaitymai kortelėmis: daugiau privalumų nei trūkumų

Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius R.Paukštė bankų politiką kaip įmanoma labiau mažinti atsiskaitymus grynaisiais sako vertinantis neigiamai – tai didina priklausomybę nuo bankų.

„Tai vertinu labiau neigiamai nei teigiamai, nes tai yra priklausomybės nuo bankų didinimas. Be to, žmogus turi būti labai išsilavinęs, kad jam internetas taptų kasdienybe. Visi atsiskaitymai keliasi į internetinę erdvę, tačiau ar kas nors paskaičiavo, kiek yra žmonių, kurie neturi kompiuterių? Be to, statistiniais duomenimis, lietuviai banko kortelėmis naudojasi beveik taip pat dažnai kaip vokiečiai ir italai, tad teiginiai, kad esame atsilikę, nėra labai pagrįsti.

O juk tikrai neretai būna situacijų, kai dėl vienų ar kitų priežasčių nutrūksta elektra, sutrinka bankinės sistemos, atsiskaitymo kortelėmis įrenginiai. Be to, atsiskaitymai kortelėmis yra apmokestinami, o dėl to labai kenčia smulkusis verslas. Jų apyvartos nedidelės, o tie bankiniai mokesčiai jiems yra skaudūs“, – trūkumus vardija R.Paukštė.

VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka
VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka

Savo ruožtu ekonomistas R.Lazutka aiškina, kad, nepaisant visų nepatogumų, atsiskaitymo per bankus skatinimas ir tokių atsiskaitymų dažnėjimas yra naudingas, turint mintyje šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje.

„Bankai yra paskaičiavę, kad grynųjų rinkimas, jų apsauga, pervežimas kainuoja nemažai. Tačiau ne vien tai skatina pereiti prie dažnesnių atsiskaitymų bankų kortelėmis. Turint mintyje Lietuvoje egzistuojantį didžiulį šešėlinės ekonomikos mastą, kuo mažesnis atsiskaitymų grynaisiais kiekis yra valdžios ir visuomenės interesas: atsiskaitymus grynaisiais yra sunkiau kontroliuoti.

Žinoma, kiekvieno žmogaus nereikia kontroliuoti, bet kuomet kyla abejonių, grynieji nepalieka tokių pėdsakų, kokius palieka atsiskaitymai per bankus. Stebimės, kaip auga ekonomika, artėjame prie ES vidurkio, tačiau mūsų socialinė sritis yra menkai finansuojama. Taip yra todėl, kad nepavyksta surinkti mokesčių, o dėl šios priežasties yra gerai judėti dažnesnių atsiskaitymų per bankus linkme“, – tikina ekonomistas.

Kalbėdamas apie smulkiuosius verslininkus, kuriems atsiskaitymas banko kortelėmis sukelia nepatogumų, R.Lazutka pažymi, kad jų naštą galėtų sumažinti valstybė.

„Smulkieji verslininkai skundžiasi, kad jiems tenka apmokėti klientų atsiskaitymus banko kortelėmis. Tačiau, manau, valstybė galėtų į tai investuoti – bent iš dalies padengti tas smulkiųjų verslininkų išlaidas, o per šešėlinės ekonomikos masto mažinimą tai atsipirktų.

Esu dažnesnio atsiskaitymo banko kortelėmis šalininkas, nepaisant bankų interesų. O jei jų interesas taip pat yra mažinti grynųjų pinigų srautą, tuomet jie galėtų pagalvoti apie paslaugų piginimą, aptarnaujant verslininkus“, – kalba ekonomistas.

Kiek grynųjų piniginėje nepamaišytų?

Pašnekovai pamėgino suskaičiuoti, kiek grynųjų pinigų reikėtų turėti, jei tektų atsidurti situacijoje, kai banko kortelės nepriimamos arba sutrinka bankinio atsiskaitymo sistemos.

„Kiek reikėtų turėti grynųjų, priklauso nuo šeimos pajamų, gyvenimo būdo. Tačiau, manyčiau, grynaisiais pravartu turėti daugiau ar mažiau savaitės išlaidų biudžetą“, – sako R.Paukštė.

R.Lazutka sako sunkiai įsivaizduojantis, kam žmogui galėtų reikėti kelių šimtų ar netgi daugiau nei 100 eurų grynųjų pinigų.

„Tokiose vietose, kuriose kortelėmis? negalima atsiskaityti, žmonės veikiausiai retai perka prekių ar paslaugų daugiau kaip už 100 eurų. Na, o bankinių sistemų sutrikimai, kai nepavyksta atsiskaityti kortele, juk nevyksta kas savaitę ar dažniau“, – pažymi jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius