Kipro parlamentarai, pavadinę šantažu neseniai pasiektą ir jau žlugusį susitarimą dėl ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos Kiprui, antradienį atmetė bankų indėlių apmokestinimą, kuris buvo to susitarimo dalis.
Parlamento pirmininkas Yiannakis Omirou sakė, kad 36 parlamentarai balsavo prieš minėtą įstatymo projektą, 19 susilaikė ir nė vienas nebalsavo už jį. Po šio pranešimo tūkstančiai protestuotojų, kurie buvo susirinkę prie parlamento ir kurie ragino atmesti tas skaudžias priemones, pratrūko džiaugsmu.
Prezidentūra paskelbė, kad Nicosas Anastasiadis „visiškai gerbia“ šį sprendimą ir kad telefonu „konstruktyviai“ pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kipro žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad sala siekia alternatyvaus finansavimo.
N.Anastasiadis sušaukė skubų partijų lyderių pasitarimą trečiadienį ryte, „alternatyviems planams išnagrinėti, kad būtų galima imtis spręsti situaciją, kuri gali susidaryti po ... parlamento balsavimo“.
Vėliau antradienį euro zonos finansų ministrai sakė, kad tebėra pasirengę padėti Kiprui.
„Patvirtinu, kad Euro grupė yra pasirengusi padėti Kiprui dėl jo pastangų (vykdyti,– red. pastaba) reformas“, – sakoma trumpame olandų finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo pareiškime.
J.Dijsselbloemas, kuris vadovauja šiai grupei, neužsiminė, kokį kitą žingsnį 17 narių euro zona galėtų žengti, kad padėtų Kiprui.
Tuo tarpu Vokietija, kuri laikėsi labai griežtos pozicijos dėl pagalbos Kiprui, sakė apgailestaujanti dėl Kipro parlamento balsavimo rezultatų ir perspėjo Nikosiją nesirinkti lengvos išeities.
„Kad gelbėjimo planas egzistuotų, mums reikia patikimo būdo žinoti, kaip Kipras atgaus prieigą prie finansų rinkų. Kol kas skola yra per didelė ... Ji turi būti sumažinta“, – interviu televizijai sakė vokiečių finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.
Perspėjęs nedaryti „neatsakingų sprendimų“, W.Schaeuble sakė, kad „situacija yra rimta, bet tai neturėtų skatinti mūsų daryti sprendimus, kurie neturi prasmės“.
Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad toliau teiks finansinę paramą Kipro bankams, o vienas euro zonos pareigūnas sakė, kad dabar Nikosija turėtų pateikti „lygiaverčio poveikio kontrapasiūlymą“.
Kipro žiniasklaida pranešė, kad vyriausybė ieškos kitų būdų 5,8 mlrd. eurų trūkumui kompensuoti, svarstomos tokios galimybės kaip obligacijų išleidimas, bankų restruktūrizavimas ir bandymai užsitikrinti daugiau investicijų iš Rusijos.
Baimindamasis masinio indėlių atsiėmimo Kipras uždarė savo bankus mažiausiai iki ketvirtadienio. Tiek pat nedirbs ir salos vertybinių popierių birža.
Atsižvelgus į naujausius įvykius neaišku, ar šios institucijos išvis šią savaitę bus atidarytos.
