Antradienį J.Rasimas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos kvietimu lankėsi Seimo posėdyje ir atsakė į parlamentarų klausimus dėl augančių produktų kainų. Jis priminė, kad KT šiuo klausimu atlieka tyrimą, ir pabrėžė, jog rinkos ekonomikos šalyje galima kontroliuoti tik specifinių sektorių kainas. Pagrindinė jo įstaigos užduotis – stebėti, kad kainos nebūtų keliamos nesąžiningais būdais, tačiau kainų augimas nebūtinai yra nesąžiningas.
Neigė, kad dirba pagal politikų užsakymus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas J.Rasimui pasiūlė metodą, kaip esą efektyviau rinkti informaciją apie kainas. „Visos Lietuvos močiutės, kurios eina į parduotuves kiekvieną dieną, susirašydavo, kiek kainuoja tas ar kitas produktas. Gal jums reikėtų kokius nors būdu surinkti tą informaciją ir turėsite visą informaciją apie kiekvieną produktą ir prekę“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio narys.
Mums didžiausią meškos paslaugą daro politikai, lenktyniaujantys, kuris pirmas paskelbs, kad kažkur pamatė kartelį. Tada visą žiniasklaida skamba antraštėmis, kad štai kažkas įvardijo, jog ten yra kartelis, ir paskui klausiama: o ką veikia Konkurencijos taryba?„Yra Žemės ūkio maisto produktų rinkos informavimo sistema, jie renka duomenis pagal savo nustatytą metodiką tam tikrose vietose, pagrindiniuose prekybos tinkluose apskričių centruose. Mano nuomone, mums močiutės gal ir padėtų, bet mes turbūt išsiversime su valstybės įmonėmis – močiučių nevarginsime. Vien žvelgiant į kainas – jos ir turi judėti aukštyn ar žemyn. Klausimas, kaip jos juda kažkieno kito atžvilgiu. Čia prasideda įdomumas, to močiutės nemato, bet matysime mes, kai stebėsime reguliariai. O būtent tai mes ketiname daryti.“
Tarp J.Rasimui Seime užduotų klausimų ne kartą kartojosi įtarimai, kad komisija pasiduoda politikų spaudimui. Esą KT pradeda tyrimus tik sulaukusi paraginimų „iš viršaus“. Tarybos vadovas tvirtino, kad įstaiga rinką ir kainas stebi nuolat. „Mums didžiausią meškos paslaugą daro politikai, lenktyniaujantys, kuris pirmas paskelbs, kad kažkur pamatė kartelį. Tada visą žiniasklaida skamba antraštėmis, kad štai kažkas įvardino, jog ten yra kartelis, ir paskui klausiama: o ką veikia Konkurencijos taryba?“ – kalbėjo J.Rasimas. Jis tvirtino, kad KT atlieka savo patikrinimus ne tada, kai išgirsta politikų raginimus, bet pastebėjusi tam tikrų požymių.
Siūlo stiprinti tarnybą
Anot J.Rasimo, KT galėtų dirbti efektyviau, jei jai būtų padidintas finansavimas. Tuomet būtų galima priimti dirbti daugiau žmonių, mat iššūkiai įstaigai taip pat auga. Jo teigimu, pernai į KT akiratį pateko 7 galimi draudžiami susitarimai tarp įmonių, šiemet – jau 13-a. J.Rasimo teigimu, pavyzdžiui, Estijoje panašios institucijos biudžetas yra 2,5 karto didesnis. Konkurencijos taryboje „15min“ informavo, kad įstaigai iš biudžeto šiemet skirta 2,9 mln. Lt.
Be to, KT pirmininkas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvai tobulinti Konkurencijos įstatymą. Šalies vadovės patarėja Solveiga Cirtautienė antradienį pranešė, kad bus teikiamos pataisos, kuriomis būtų nustatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė už draudžiamus susitarimus. Užfiksavus tokį faktą, jiems būtų 3–5 metams apribota teisė vadovauti įmonėms ar įstaigoms.
Anot J.Rasimo, reikėtų nustatytų ir tikslesnę baudų už tokius prasižengimus tvarką – tuomet jos turėtų padidėti.
Paklaustas, ko būtų galima imtis, jeigu atlikus visus KT tyrimus kainos toliau augtų, J.Rasimas užsiminė apie galimą kainų reguliavimą, tačiau pridūrė, jog tai yra kraštutinė priemonė.
Konkurencijos specialistas vardijo pavyzdžius, kaip kainos kartais reguliuojamos ir rinkos ekonomikos valstybėse. Esą 2000 metais Belgijoje kurį laiką imtasi reguliuoti bandelių kainas. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV buvo prižiūrimos degalų kainos degalinėse. „Net ir išsivysčiusiose valstybėse kainos gali būti reguliuojamos susiklosčius tam tikroms sąlygomis. Man atrodo, tokiomis mes šiuo metu negyvename“, – sakė KT vadovas.
