„Laukiame, kada galėsime atšaukti žemės ūkio atašė Maskvoje. Kai prasidėjo problemos mūsų verslininkams, jis nesusitvarkė. Juo nepatenkinti ne tik mes, bet ir Rusijoje interesų turintys Lietuvos verslininkai“, – ketvirtadienį ministrą cituoja „Lietuvos rytas“.
Pasak K.Starkevičiaus, santykiai su Rusija reikalauja nuolatinio darbo. Ministras tikisi, jog visos problemos su Rusija dėl lietuviško pieno eksporto bus išspręstos artimiausiu metu: „Dėl kažkokių techninių priežasčių dar ne visi perdirbėjai turi teisę vežti savo produktus. Tačiau mes tikimės, kad artimiausiomis dienomis viskas bus išspręsta.“
Ministras neįžvelgė ir sunkumų, kuriais skundžiasi Lietuvos kiaulių augintojai dėl Rusijos aštuonis kartus padidintų muitų gyvoms kiaulėms. K.Starkevičiaus teigimu, šiemet kiaulių eksportas į Rusiją nesustojo.
„Išvežėme, rodos, 20 tūkst. kiaulių. Tai rodo, kad verslas, nepaisant naujų muitų, tęsiasi. Kiaulių augintojai yra ramesni, nes esant reikalui mėsą gali parduoti Lietuvoje. Juk patys užauginame 1 mln. kiaulių, o suvalgome 1,6 mln. Kiaulių šalyje galėtume auginti net daugiau, tačiau verslininkams nepavyksta susitarti su gyventojais dėl kompleksų plėtros. Visai kitaip dėl pieno pramonės – pagaminame daugiau nei suvalgome, nors visos pieno gamybos kvotos dar nepanaudojame“, – aiškino jis.
K.Starkevičius taip pat žada mažinti etatų skaičių ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose (iš viso bus panaikinta apie 580 etatų) ir taip ne tik sumažinti biurokratiją, bet ir sutaupyti apie 20 mln. litų.
Be to, ministras planuoja prašyti eurokomisaro Algirdo Šemetos pagalbos, kad Europos Sąjunga griežčiau reguliuotų lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus maisto produktams. K.Starkevičiaus nuomone, privertus Lenkiją padidinti vos 3–7 proc. siekiantį PVM maisto produktams pagerėtų Lietuvos ūkininkų padėtis.