Siūlo pakviesti ir nepriklausomus ekspertus
Po pirmadienį vykusio vyriausybės posėdžio Dana Reizniecė-Ozola sakė, jog tokį auditą galima būtų patikėti parlamento biudžeto ir finansų komitetui, pritraukiant nepriklausomus ekspertus.
„Objektyvių priežasčių keisti Finansų ir kapitalo rinkos vadovybę kol kas nėra. Visuomeninės nuogąstavimus dėl Finansų ir kapitalo rinkos komisijos veiklos galėtų išsklaidyti nepriklausomas auditas“, – pabrėžė ministrė.
Jos žodžiais, po Europos centrinio banko šeštadienį paskelbto sprendimo dėl ABLV banko, padėtis Latvijos finansų sektoriuje išlieka stabili.
„Kitų Latvijoje komercinių bankų padėtis stabili. Be to, Finansų ir kapitalo rinkoje komisija atidžiai seka padėtį ir kontroliuoja, ar nėra pokyčių bankų išoriniuose mokėjimuose, ar nesikeičia jų klientų struktūra ir panašiai“, – sakė ministrė.
„Finansų ir kapitalo rinkos komisija taip pat ruošiasi ABLV banko klientų apdraustų indėlių grąžinimui, kuris turėtų prasidėti kovo 7-ąją, tačiau, galbūt, ir anksčiau, – pridūrė D. Reizniecė-Ozola.
ABLV banko sąskaitoje Latvijos centriniame banke buvo 693,988 mln. eurų
Finansinių sunkumų patiriančio Latvijos banko ABLV sąskaitoje Latvijos centriniame banke penktadienį buvo 693,988 mln. eurų, o tai yra 78,4 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
ABLV aktyvai vasario 23 d. buvo vertinami 3,311 mlrd. eurų, o tai yra 10,2 proc., arba 374,512 mln. eurų, mažiau nei praėjusių metų pabaigoje.
ABLV kasoje grynaisiais buvo 12,002 mln. eurų, o ABLV reikalavimai kitiems bankams sudarė – 80,145 mln. eurų.
ABLV investicijos į vertybinius popierius vasario 23 d. buvo vertinamos 939,104 mln. eurų – 47,5 proc. mažiau nei praėjusių metų pabaigoje, kai jos sudarė 1,788 mlrd. eurų.
Neužbaigti sandoriai su vertybiniai popieriais sudarė 409,082 mln. eurų.
Iki vasario 23 d. ABLV buvo išdavęs paskolų už 963,8 mln. eurų, o bendra indėlių suma siekė 2,107 mlrd. eurų, kas buvo 21,1 proc. mažiau nei praėjusių metų pabaigoje (2,672 mlrd. eurų).
Latvijos centrinis bankas speciali paskola banko ABLV likvidumui užtikrinti vasario 23 d. sudarė mln. eurų.
„Moody's“: įvykiai daro neigiamą poveikį bankams
Ryga, vasario 26 d. (BNS). Atskleisti rimtai pažeidimai sukrėtė Latvijos bankų sistemą ir daro neigiamą poveikį jos kredito reitingams, pareiškė tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“, komentuodama situaciją Latvijos bankų sistemoje, susidariusią po pranešimo apie planuojamą ABLV likvidavimą.
„Tai yra naujas posūkis įvykių grandinėje, neigiamai veikiantis Latvijos bankų tarptautinę reputaciją ir Latvijos valdžios pastangas reklamuoti šalį, kaip finansų centrą“, – sakė „Moody's“ analitikas Niclas Bohemanas (Niklas Bohemanas).
„Moody's“ pažymi, kad maždaug 30 proc. Latvijos bankų sistemos įsipareigojimų sudaro tarptautinių nerezidentų indėliai, o tai yra gerokai daugiau nei kitose dviejose Baltijos šalyse, dėl ko Latvijos bankų sistema yra labiau pažeidžiama dėl išorės įtakos.
Latvijos bankų sistemoje iš esmės yra dvi bankų grupės. Pirmai grupei priklauso bankai, finansuojami vietos gyventojų indėliais ir jų pagrindiniais bankais Skandinavijos šalyse. Šie bankai skolina vietos gyventojams. O antrai grupei priklauso bankai, kurių veikla yra finansuojama iš nerezidentų indėlių. Šie bankai labai mažai skolina šalies viduje.
Ir nors pastarieji įvykiai Latvijos finansų sistemoje neigiama veikia visų bankų kredito reitingus, tie bankai, kurie daugiausia finansuojami iš nerezidentų indėlių, kaip ABLV, „Rietumu“ ir „Norvik“ bankai, yra labiau pažeidžiami, pabrėžia reitingų agentūros analitikai.
NVS šalių gyventojų indėliai ABLV banke praėjusių metų birželio 30 d. duomenimis sudarė 83,9 proc. visų indėlių. „Rietumu“ banke 2016 metų pabaigoje 62 proc. visų paskolų buvo išduota gyventojams šalių, kurios nepriklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). „Moody's“ pažymi, kad tai yra didelė nerezidentų dalis.
„Norvik“ banko atveju 2016 metų pabaigoje nerezidentų indėliai sudarė 57,8 proc. visų indėlių, o iš šios dalies 25,3 proc. indėliai priklausė Rusijos rezidentams.
Kaip BNS jau skelbė, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija per šeštadienio naktį vykusį skubų posėdį nusprendė neatšaukti ABLV bankui įvestų apribojimų dėl mokėjimo operacijų, kurie draudė bankui atlikti debetines operacijas su klientų sąskaitomis bet kokia valiuta. Siekiant apsaugoti indėlininkų teisėtus interesus ir užkirsti kelią galimiems nuostoliams, bankui uždrausta vykdyti kredito operacijas. Šie apribojimai taip pat taikomi mokėjimams tarp banko klientų sąskaitų.
Komisija konstatavo, kad banke yra indėlių nepakankamumas.
Tokį sprendimą komisija priėmė siekdama apginti indėlininkų interesus, remdamasi indėlių draudimo įstatymu. Apdraustų indėlių išmokėjimas turi būti pradėtas ne vėliau, kaip per aštuonias darbo dienas po to, kai buvo konstatuotas indėlių nepakankamumas.
Komisija pabrėžė, kad šiuo atveju išmokėjimui neprireiks valstybinio indėlių draudimo fondo lėšų, nes pakanka ABLV banko aktyvų. Išmokėti garantuotus indėlius Latvijos klientams, remiantis dabartiniais paskaičiavimais, reikia maždaug 470 mln. eurų, kuriuos ABLV gali užtikrinti.
Indėlių draudimo mechanizmas numato, kad kiekvienam ABLV indėlininkui – tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui, bus išmokėta suma iki 100 tūkst. eurų bet kuria valiuta.
Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas indėlių nepakankamumas finansinių sunkumų turinčiame banke ABLV, reiškia, kad artimiausiu metu bus pradėtas banko likvidavimo procesas, teigta ABLV pranešime.
Europos Centrinis Bankas šeštadienį paskelbė, jog ABLV bankas Latvijoje ir jo antrinis bankas Liuksemburge "ABLV Bank Luxembourg" bus likviduoti pagal šių šalių įstatymus, nes jų gelbėjimas neatitinka visuomenės interesų.
ECB apie tokį savo sprendimą informavo Europos bendro priežiūros mechanizmo valdybą.
ABLV yra tiesiogiai prižiūrimas ECB.
