Lietuvos banko (LB) atstovė teigia, kad pateikti informaciją apie save bankų klientų reikalaujama jau kurį laiką, tačiau nuo liepos jie tapo griežtesni.
„Tokie reikalavimai surinkti klientų informaciją nėra nauji, jie jau egzistavo ilgesnį laikotarpį, buvo įtvirtinti įstatyme, tačiau dabar matomos griežtėjančios tendencijos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje. Tokiu atveju mūsų bankai adekvačiai reaguodami imasi griežtesnių patikrinimo procedūrų, todėl visi klientai įpareigoti atnaujinti anksčiau pateiktą savo kliento pažinimo informaciją“, – antradienį LRT radijui sakė LB Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.
Anot jos, bankai iš klientų gali pareikalauti informacijos, kuri vėliau bus naudojama stebėti jų finansines operacijas.
„Bankai privalo tą daryti, toks yra įpareigojimas jiems įstatyme, dėl to prieš užmegzdami dalykinius santykius su klientu, bankai prašo informacijos apie klientą. Tai gali būti identifikacinė informacija, kontaktinė informacija, taip pat kokiais tikslais klientas užmezga santykius su banku, kokiomis konkrečiomis bankinėmis paslaugomis klientas naudosis, kaip dažnai jis tą darys, kokios numatomos sandorių apimtys, jų dydžiai, kokie kliento pajamų šaltiniai, kliento verslas, užsiėmimai ir panašiai“, – vardino K.Filipavičiūtė.
Anot jos, nesurinkęs reikalingos informacijos, bankas gali apriboti kliento galimybes pasinaudoti banko paslaugomis – riboti prieigą prie sąskaitų ar naudojimąsi banko kortele.
LB atstovės teigimu, kliento pateiktą informaciją bankai turi patikrinti, o nustatę, kad ji netiksli ar melaginga, vėliau gali ją patikslinti ar imtis kitų veiksmų.
„Bankai turi užtikrinti, kad surinkti duomenys bus naudojami tik pinigų plovimo prevencijai užtikrinti“, – pažymėjo K.Filipavičiūtė.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį pranešė, kad duomenų apie klientus surinkimas yra įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams jų pačių labui.
„Pagal teisinius reikalavimus bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis. Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose“, – rašoma LBA pranešime spaudai.
Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) parengtos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos parengtos, siekiant perkelti 2015 metais priimta Europos Sąjungos (ES) direktyvą. Įstatymo pataisos įsigaliojo nuo liepos.
