Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 30d. 19:58

Lenkijos parduotuvėse lietuviai per metus paliko rekordinę sumą – 360 mln. eurų

Prekybos centras „Kaufland“
Eglės Digrytės nuotr. / Prekybos centras „Kaufland“

Baldai, statybinės medžiagos, namų apyvokos reikmenys, o taip pat ir maistas – lietuviai Lenkijoje per metus apsipirko kone už 360 milijonų eurų ir tai kol kas yra didžiausia kaimyninėje valstybėje išleista pinigų suma. 5,6 milijono kartų lietuviai pasisvečiavo už sienos, o pusė pirkėjų sukaria ir daugiau nei 50 kilometrų. Prekybininkų atstovai vertina, kad taip išvažiuoja ir didesnių mokytojų atlyginimų galimybės.

Bendra Lenkijoje palikta lėšų suma siekia 1,54 milijardo zlotų, arba kone 360 milijonų eurų. Tai 4,6 proc. daugiau zlotų nei prieš metus –2017 m. III ketvirtį metinė suma siekė 1,476 milijardo zlotų. Palyginimui, mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 313 mln. eurų.

Vienas asmuo iš Lietuvos per vieną kelionę Lenkijoje vidutiniškai išleido 535 zlotus arba 125 eurus dabartiniu zloto kursu, III ketvirčio duomenis skelbia Lenkijos Centrinio statistikos biuras.

Per metus vidutiniškai kiekvienas lietuvis Lenkijoje pabuvo po du kartus, kadangi nuo 2017 m. trečio ketvirčio iki šiemet III ketvirčio suskaičiuoti 5,6 milijono apsilankymų.

Lietuvos biudžetas dėl to negavo 75 milijonų eurų pajamų vien vertinant 21 proc. PVM tarifą, tačiau praradimai būtų dar didesni įvertinant nesukurtas darbo vietas, negautas vietos įmonių apyvartas ir kitus mokesčius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas patikina, kad augantis pinigų srautas į Lenkiją yra bloga žinia Lietuvai – nei ekonomikos augimas, nei augančios pajamos nesulaiko Lietuvos pirkėjų, o dėl to nukenčia vietos verslas, darbuotojai, šalies ekonomika ir netgi „mokytojų atlyginimų galimybės“.

„Visi atsakingi už Lietuvos ekonomiką, žmonių gerovę, visi norime, kad tie skaičiai būtų Lietuvos naudai ir mažėtų tiek apsiperkančiųjų skaičius, tiek išleidžiamų pinigų skaičius. Bet yra kaip yra. Lenkijoje niekas greitai nepasikeis – bet kokiu atveju Lenkija savo kainomis visų kaimyninių šalių gyventojams bus patraukli, tą lemia ekonomikos dydis, zlotas nėra brangus, yra mokesčių lengvatos maistui nustatytos“, – sako L.Vilimas.

Nuotrauka iš „Wikipedia“/„Žabka Polska“
Nuotrauka iš „Wikipedia“/„Žabka Polska“

Jis viliasi, kad draudimas prekiauti sekmadieniais Lenkijoje padės sugrąžinti pirkėjus į Lietuvą.

Vien šiemet III ketvirtį lietuviai Lenkijoje lankėsi 1,3 proc. dažniau nei prieš metus, o jų išlaidos augo 5,4 proc., rodo Lenkijos statistika.

Kas antras važiuoja daugiau nei 50 km

Turizmas Lenkijoje nėra pagrindinis tikslas – vos kirtus sieną, trys ketvirtadaliai lietuvių nenuvažiuoja toliau nei 30 km ir tik dešimtadalis atvykusiųjų važiuoja toliau nei 50 km į Lenkiją, rodo Lenkijos centrinio statistikos biuro III ketvirčio statistika.

O štai iki Lenkijos vykti nesibodima netgi iš toli – pusei atvykusių lietuvių tenka sukarti daugiau nei 50 km iki sienos.

Vieno apsilankymo metu lietuvis Lenkijoje išleidžia vidutiniškai 470–670 zlotų. Mažiausiai išleista pirmąjį metų ketvirtį, o daugiausiai – antrą ketvirtį.

Neišskiriant lietuvių, Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka ne maisto prekes – tam III ketv. teko 53 proc. išlaidų, o daugiausia statybinėms ir remonto medžiagoms, elektronikai, namų apyvokos reikmenims, automobilių dalims. Maisto prekėms ir nealkoholiniams gėrimams teko 13 proc. 25 proc. lėšų išleidžiama paslaugoms, 7 proc. – tabako produktams, o 2 proc. – alkoholiui.

Lenkai važiuodami į Lietuvą išleidžia vidutiniškai keturis kartus mažiau – III ketvirtį lietuviai Lenkijoje išleido 438 mln. zlotų, o lenkai Lietuvoje – 115 mln. zlotų. Vidutinės vieno Lenkijos turisto išlaidos Lietuvoje III ketvirtį siekė po 320 zlotų, kai lietuvio Lenkijoje – 535 zlotus. Lietuvoje per ketvirtį apsilankė 0,6 milijono turistų iš Lenkijos, kai iš Lietuvos kertančių turistų srautas siekė 1,6 milijono asmenų.

Tarp visų Lenkijos užsienio turistų lietuviai trečią ketvirtį sudarė 4,3 proc. Daugiausia į Lenkiją traukė vokiečiai (46,9 proc.), ukrainiečiai (20,3 proc.), čekai (12 proc.).

L.Vilimas: išvažiuoja didesnių mokytojų atlyginimų galimybės

Jei visa į Lenkiją per metus išvažiuojanti 360 mln. eurų suma būtų išleista Lietuvoje, naudą gautų ne tik Lietuvos biudžetas, vertina L.Vilimas.

„Jeigu visa ta išnešta suma būtų Lietuvoje, tai bet kokiu atveju, tiek Lietuvos verslui, tiek nedidelei Lietuvos rinkai tai būtų labai didelė paspirtis. Ekonomistai vertina, kad tai nereikšmingos sumos, bet aš manau, kad tai tikrai yra reikšmingos sumos. Kažkam galbūt atsirastų naujo verslo paskata, kažkas daugiau darbuotojų priimtų, kažkas didesnius atlyginimus mokėtų. Tikrai yra toks kompleksinis poveikis. O valstybė atitinkamai gali skaičiuoti, kiek ji nesurenka mokesčių“, – sako L.Vilimas.

Anot jo, vien mokesčiai, kurie nepasiekė Lietuvos biudžeto, leistų spręsti daug socialinių problemų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Vilimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Vilimas

„Vyksta daug aštrių diskusijų ir iečių laužymo dėl įvairių socialinių lūkesčių ar darbuotojų kategorijų atlyginimų kėlimo. Čia toks jautrus klausimas pastaruoju metu, bet labai teoriškai vertindami matome, kad mokytojų didesnių atlyginimų galimybės išvažiuoja į Lenkiją. Nors teoriškai, bet tos sumos tikrai yra labai didelės ir mokesčių pavidalu išvažiuojantys pinigai yra labai dideli“, – sako L.Vilimas.

Gali padėti pati Lenkija – draudžia prekiauti sekmadieniais

Pasak L.Vilimo, nors išlaidų Lenkijoje augimas ir pirkėjų srautas auga nežymiai, tai Lietuvai bet kokiu atveju yra bloga žinia.

„Tai reiškia, kad net ir gerėjant ekonominei situacijai ir kylant žmonių pajamoms Lietuvoje, vis tiek yra tam tikras srautas žmonių važiuojančių ten apsipirkti ir statistika rodo, kad jų išleidžiamas pinigų kiekis didėja, daugiau žmonių važiuoja. Tokie pokyčiai yra minimalūs, jie nėra grėsmingi ir negalima sakyti, kad per metus kažkas įvyko labai stipriai blogo ar ta tendencija labai pablogėjo Lietuvos nenaudai. Tačiau bet kokiu atveju mums norėtųsi matyti skaičių mažėjimą – kryptį kita linkme“, – sako L.Vilimas.

Anot jo, Lietuva neturi daug galimybių kažką pakeisti.

„Ką Lietuva galėtų padaryti, tai, aišku, maisto mokesčių peržiūra – PVM klausimas visą laiką yra jautrus ir atviras. Tai leistų sumažinti tų pačių produktų, parduodamų Lenkijoje ir Lietuvoje, kainų skirtumą ir mažintų finansinę paskatą ten vykti. Bet čia vėlgi sudėtingas klausimas, o sprendimas yra valdžios rankose“, – svarsto L.Vilimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirkėjai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirkėjai

Tačiau jis pastebi, kad pati Lenkija imasi „padėti“ Lietuvai – plečia draudimą prekiauti sekmadieniais, o tai iš potencialių pirkėjų atima vieną dieną apsipirkti.

„Žinome, kad nuo Naujųjų metų įsigalios tęstinis sprendimas nedirbti sekmadieniais. Dabar jau tris sekmadienius Lenkijos parduotuvės per mėnesį nedirbs. Liks tik vienas sekmadienis. O nuo 2020 metų – iš viso sekmadieniais nedirbs. Šis sprendimas turėtų būti palankus Lietuvai, kadangi bet kokiu atveju apsipirkimai dažniausiai vyksta savaitgaliais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Eliminavus vieną dieną iš galimybės apsipirkti, aš prognozuoju, kad tie srautai tikrai turėtų mažėti. Ne visiems šeštadienis gali būti tinkama diena“, – sako L.Vilimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką