Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 330,6 tūkst. bedarbių, arba 15,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Tai 0,3 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį.
Liepos mėnesį į darbo biržas kreipėsi daugiau darbo ieškančių jaunų asmenų – 11,6 tūkst., iš jų 7,7 tūkst. absolventų. Iš viso per liepą įregistruota 25,7 tūkst. bedarbių. t. y. 5,5 proc. daugiau negu birželį.
„Vasarą darbo biržose pagausėja besiregistruojančių absolventų ir moksleivių. Šiemet įtakos aktyvesnei jaunuolių registracijai turėjo ir priimti nauji jaunimo užimtumą skatinantys teisės aktai. Nuo liepos mėnesio pagal Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatas galima subsidijuoti jaunų žmonių įdarbinimą ir pirmą kartą pradedantiesiems darbinę veiklą sudaryti galimybes įgyti įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje. Pagal darbo rotacijos priemonę jie gali pakeisti įmonių darbuotojus tikslinių atostogų metu, pagal teritorinio judumo priemonę- įsidarbinti nuo gyvenamosios vietos nutolusiose darbovietėse ir gauti atitinkamas kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensacijas. Per pirmąjį pusmetį darbo biržai tarpininkaujant pavyko įdarbinti daugiau tokių jaunuolių nei per visus praėjusius metus“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Per liepos mėnesį įdarbinta 16 tūkst. žmonių, iš jų 10,4 tūkst. – pagal neterminuotąsias sutartis. Nuo metų pradžios pagal neterminuotąsias sutartis įdarbinta 72,3 tūkst., pagal terminuotąsias – 32,7 tūkst. žmonių. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo beveik 3 tūkst. asmenų. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 5,6 tūkst. bedarbių. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 5,4 tūkst., viešuosius darbus atliko 3,5 tūkst. asmenų.
Per liepos mėnesį darbdaviai užregistravo 17,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 11,6 tūkst. – neterminuotajam darbui. Tai 5,5 proc. daugiau nei birželį. Liepos mėnesį paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai.
Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo ir nekito ketvirtadalyje savivaldybių teritorijų, kitose augo. Labiausiai nedarbo rodikliai mažėjo Palangoje (0,9 proc.), Molėtų ir Pagėgių (po 0,7 proc.), Neringos (0,6 proc.) savivaldybėse. Didžiausias nedarbas buvo registruotas Vilniaus r. (20,8 proc.), Mažeikų (20,6 proc.), Alytaus r. ir Šalčininkų (po 20,4 proc.), Zarasų ir Ignalinos (20,1 proc.), Kelmės (20,0 proc.), o mažiausias – Neringos (4 proc.), Birštono (10,8 proc.), Pakruojo (11,6 proc.), Kėdainių (12,5 proc.), Palangos (12,6 proc.), Kazlų Rūdos (13 proc.) ir savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (17,2 proc.), mažiausia – Šiauliuose (13 proc.).
