„Tai idėja, kuri ateityje galėtų virsti veiksmų planu, kokia kryptimi turėtų vystytis smulkiojo verslo reglamentavimas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Tam tikrų sričių reguliavimas – labai svarbus, tačiau jis turi būti adekvatus verslo dydžiui. Diskusiją dėl labai mažo verslo reguliavimo pradėsime Vyriausybėje, taip pat mums bus labai svarbu išgirsti verslo atstovų nuomonę“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Nors šalyje daugelį sričių reguliuoja europiniai teisės aktai, ministro manymu, išeitį galima rasti: pavyzdžiui, įstatymo leidėjas gali nurodyti kontroliuojančioms institucijoms, kad tikrinti smulkųjį verslą – nėra prioritetinė šių institucijų veikla, o bausti smulkiuosius draudžiama.
Ministras tikina, kad britai ir danai linkę jo pareikštai nuomonei pritarti, o ispanai smarkiai abejoja.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius prisimena, kad prieš penkerius metus Briuselyje jau diskutuota dėl higienos sąlygų smulkiesiems. Diskusija baigėsi be rezultatų, šalims taip ir nesutarus, kas yra smulkusis verslas.
Vienų šalių vertinimu, į šią kategoriją patenka įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų (6,9 mln. litų), o Baltijos šalims, Maltai, Kiprui ar Slovakijai toks verslas atrodė jau vidutinis. Be to, pasipriešino ir senoji Europa, įsitikinusi, kad reglamentu patvirtintas maisto įstatymas, turi galioti visiems.
„Maisto atsekamumas, ženklinimas ar verslo atsakomybė turi būti nepajudinami dalykai“, – teigė Z.Stanevičius.
Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, jog Ūkio ministerija demonstruoja modernų požiūrį.
Jo teigimu, savireguliavimas, kai verslas susitaria dėl taisyklių bei normų ir vieni kitus prižiūri, anot jo, vartotojui būtų didesnė garantija už dešimtis pažymėjimų.
