Prekiauti 20 amžiaus vidurio užsienio autorių dirbiniais klaipėdietė Eglė Mikalauskienė pradėjo prieš metus. Pasakyti, kad idėja pasiteisino, anot verslininkės, dar anksti. Tačiau susikurta galimybe realizuoti save ji sako esanti patenkinta. Verslo ėmėsi kartu su vyru, tačiau sako neabejojanti, kad anksčiau ar vėliau kažką būtų pradėjusi ir viena.
„Verslas atima labai daug laiko, ir galbūt yra baimė, kad negalėsi laiko skirti šeimai. Čia galbūt iš mano, kaip mamos, pusės būtų viena iš pirmųjų baimių. Finansinis nestabilumas yra be galo didžiulė baimė taip pat“, – apie pagrindines kliūtis kalba E. Mikalauskienė.
Pasaulio banko duomenys rodo, kad pagal savarankiškai dirbančių moterų rodiklį Lietuva užima vos 17 vietą tarp visų ES šalių. Mažesnis moterų verslumo rodiklis yra Bulgarijoje ir Suomijoje, toks pat – Latvijoje.
„Atlikti tyrimai, ir matome, kad tik 9proc. dirbančių moterų yra darbdavės arba užsiima individualia veikla. Potencialas šitam skaičiui augti yra labai didelis“, – sako „Verslios Lietuvos“ projektų vadovė Inga Stegvilaitė.
Klaipėdos regiono gyventojai, kaip rodo statistika, yra gana verslūs: pernai čia įsteigta per tūkstantį mažų ir vidutinių įmonių, o tai sudarė beveik 9 proc. visų šalyje.
Tačiau didelis susidomėjimas „Verslios Lietuvos“ pasiūlytu nemokamų seminarų ciklu rodo, kad neišnaudoto potencialo regione dar daug. Mokymai skirti moterims, bet atėjo ir vyrų.
„Vyrų verslas, moterų verslas – logika visur ta pati, – sako seminare dalyvavęs vyriškis. – Aš turėjau savo verslą, po to išėjau dirbt samdomu darbuotoju, bet galvoju, kad metas pradėt kažką savo. Kad ir nedidelį, bet savo“.
„Gal norisi kažką keist, neužtenka pragyvenimui vien iš valdiško atlyginimo. Galvoju, ar verta kažko imtis. Nuo ko pradėti – nežinom. Atrodo idėjų yra daug, o kaip ta pradžia turi rutuliotis...“, – teigė seminaro dalyvė.
Moterų verslumo skatinimo seminarai vyksta ir Kaune bei Šiauliuose.
