Skaičiuojama, kad Lietuvos-Baltarusijos pasienyje dešimties kilometrų zonoje gyventojai augina per 7 tūkstančius kiaulių. Jau beveik po mėnesio kiaulių augintojams bus taikomi patys griežčiausi biologinės saugos reikalavimai – tokie kaip ir stambiems kiaulių kompleksams.
„Kiekvienas laikytojas turi tvartą ar fermą pirmiausia apsitverti, įrengti dezokilimus, įrengti persirengimo patalpas, dušus, sudaryti sutartis su įmonėmis, kad galėtų būti priduodamos gaišenos“, – aiškina Varėnos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Donatas Jonauskas.
„Mes dar esame nesupažindinti, kiek kainuos tas dezinfekavimas. Kiek kainuoja tie rūbeliai, kiek kainuoja transporto dezinfekavimas. Mes šitų kainų tai nežinome“, – teigia Varėnos rajono gyventoja Liuda Bliznievič.
Skersiantiems kiaules žadama kompensacija – jie privalės įsipareigoti kelerius metus kiaulių išvis neaugina. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad tam reikės 6 milijonų litų, tačiau konkretus jos dydis dar neaiškus. Planuojama jau lapkritį priimti paraiškas kompensacijai.
„Žmonės, pardavę neužaugintą iki norimo svorio kiaulę, gavę tam tikrą sumą iš supirkėjo, dar gautų tam tikrą priedą iš valstybės biudžeto. Jis bus apskaičiuojamas savivaldybių specialistų. Ir tą skirtumą valstybė kompensuos“, – tikina ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Stabdant laukinių gyvūnų, platinančių afrikinį marą migraciją iš Baltarusijos, jos pasienyje su Lietuva kas penkiasdešimt metrų įrengti garintuvai su gyvūnus atbaidančiu cheminiu skysčiu.
„Žvėrių uoslė yra kur kas geriau išvystyta, ir jie į tą cheminę medžiagą reaguoja taip, kad jie neturėtų migruoti. Taip migracija yra pristabdyta tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės“, – tvirtina Varėnos maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas Edvinas Stanevičius.
Afrikinis kiaulių maras žmonėms – nepavojingas. Tačiau ligą itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka gyvybingas.
