-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos banko atstovas Vilius Šapoka: antros pakopos pensijų fondai nėra panacėja, bet negalima nieko nedaryti

Dėl visuomenės senėjimo per artimiausius dešimtmečius pensija drastiškai sumažėtų. Viena išeičių – antros pakopos pensijų fondai. Jie, Lietuvos banko atstovo Viliaus Šapokos teigimu, nėra panacėja, tačiau negalima nieko nedaryti.
Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos bankas atliko tyrimą, kaip II pakopos pensijų fondai per artimiausius dešimtmečius paveiks valstybės finansus ir lems gyventojų pajamas.

„Ateityje, po kelių dešimtmečių, turėsime žymiai mažiau dirbančiųjų. Gyvenimo trukmė, pasiekus pensiją, ilgės. Kyla nesuderinamumo problema – gyvensime ilgiau, pensijoje būsime ilgiau, tačiau dirbančiųjų bus žymiai mažiau. Jeigu būtų atsisakyta antros pakopos, ateityje situacija būtų kritinė. po 2036 metų situacija smarkiai blogėtų vien dėl pačios demografijos“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Jo teigimu, dabartinis pensijų sistemos modelis yra gerai subalansuotas – jei žmogus kaupia antros pakopos pensijų fonde, skiria dalį savo lėšų ir gauna už tai valstybės paramą, jis gali tikėtis, kad pensijos ir darbo užmokesčio santykis ateityje bus toks pats, koks maždaug yra dabar. Priešingu atveju, pensija gali sudaryti vos 24–30 proc. buvusio darbo užmokesčio.

„Antra pakopa tikrai nėra panacėja. Kita vertus, negalima sakyti, kad ji turės neigiamos įtakos. Dabartinis modelis yra pakankamai gerai subalansuotas. Dalyvaujant antroje pakopoje, jei patys žmonės prisidės savo kaupimu, gali tikėtis senatvėje gauti panašaus lygio pensiją, kokia yra šiuo metu. Tiems, kuriems likę iki pensijos santykinai nedaug laiko, tikrai nerekomenduotina pradėti dalyvauti antroje pakopoje. Naudą gali atsverti investavimo rizika“, – sakė V.Šapoka.

Būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 proc. didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Jis taip pat nepatarė pensijų fonduose kaupti labai mažas pajamas gaunantiems gyventojams – jei žmogus ilgą laiką gaus minimalią algą, jo sukaupta suma bus itin maža, rizika – per didelė.

V.Šapokos teigimu, gali būti, kad prielaidos, kuriomis remtasi atliekant tyrimą, nepasiteisins: „Egzistuoja rizika, kad dėl politinių sprendimų nepavyks užtikrinti sistemos stabilumo. Visuomenės senėjimas gali turėti neigiamos įtakos akcijų rinkoms, grąžoms.“

Iki 2020 metų papildoma valstybės paskata kainuos 0,29 proc. BVP, vėliau – 0,48 proc. BVP

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

„Be antros pakopos labai stiprus įrankis švelninti senėjimo problemą, yra pensijos amžiaus ilginimas“, – sakė V.Šapoka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius