-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ECB taryboje pritartų obligacijų pirkimui

Lietuvos banko vadovas ir būsimas Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys teigia galįs pritarti vyriausybių obligacijų pirkimui tinkamomis aplinkybėmis. Tačiau Vitas Vasiliauskas nesako, ar, jo nuomone, ECB turėtų pasirinkti šį kelią, nes dar nedirba taryboje, kuri nustato euro zonos pinigų politiką.
Vitas Vasiliauskas ir lietuviškų eurų rinkiniai
Vitas Vasiliauskas ir lietuviškų eurų rinkiniai / Martyno Ambrazo nuotr.

Sausio 1 dieną į euro zoną įstosiančios Lietuvos centrinio banko vadovas interviu „The Wall Street Journal“ sakė, kad ECB valdančioji taryba „svarsto daugelį priemonių, įvairių rūšių turtą“, kuris galėtų būti perkamas.

V.Vasiliauskas pareiškė iš esmės sutinkantis su ECB vykdomosios valdybos nariu Benoit Coeure, kuris interviu „The Wall Street Journal“ neseniai pareiškė, jog ECB nariai iš esmės sutaria, kad reikia padaryti daugiau ir kad vyriausybių obligacijų pirkimas yra pagrindinis variantas.

V.Vasiliausko nuomone, atsakant į klausimą, ar dabartinių priemonių pakaktų balansui padidinti, dar „pernelyg anksti sakyti taip arba ne“.

„Manau, turėtume palaukti iki sausio pabaigos, tuomet matysime, kaip klostysis reikalai. Manau, aptarsime tai valdančiojoje taryboje ir po to spręsime,“, – sako V.Vasiliauskas.

Tačiau jis pareiškė iš esmės sutinkantis su ECB vykdomosios valdybos nariu Benoit Coeure, kuris interviu „The Wall Street Journal“ neseniai pareiškė, jog ECB nariai iš esmės sutaria, kad reikia padaryti daugiau ir kad vyriausybių obligacijų pirkimas yra pagrindinis variantas.

„Iš diskusijų valdančiojoje taryboje susidaro įspūdis, kad mums reikia judėti pirmyn“, – pareiškė V. Vasiliauskas.

Paklaustas, ar jis pritaria ECB vyriausybės obligacijų pirkimui, jis atsakė, kad tai komentuoti „pernelyg anksti“, nes jis dar nėra tarybos narys. Vis dėlto jis pripažino, kad pasiūlymo ECB pirkti vyriausybės obligacijas iš karto neatmestų.

„Tai priklausytų nuo situacijos“, – pareiškė jis.

Sausio 1 dieną Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare. Lietuvos narystė bendros valiutos bloke taip pat reiškia, kad V. Vasiliauskas prisijungs prie ECB valdančiosios tarybos. Dėl naujos ECB balsavimo rotacijos tvarkos, kuri įsigalios kitąmet, jis nebalsuos kitų metų kovo-gegužės mėnesiais. Nuo rugpjūčio mėnesio V.Vasiliauskas tarybos posėdžiuose dalyvauja stebėtojo teisėmis.

Priemonės – nepakankamos?

Atsižvelgdami į itin mažą infliaciją ir lūkesčius, kad ji ir toliau mažės, daugelis ekonomistų mano, kad ECB turės imtis papildomų priemonių, kad infliacija priartėtų prie jo nustatyto tikslinio lygio (kiek mažiau nei 2 proc.), o ekonomikos augimas euro zonoje imtų spartėti.

Per paskutinį tokių paskolų teikimo etapą, kuris įvyko praėjusią savaitę, paklausa sudarė tik 130 mlrd. eurų, dėl to kilo abejonių, ar priemonės, kurias ECB iki šiol sutiko taikyti, yra pakankamos

ECB yra sakęs, kad šiems tikslams pasiekti bandys savo balansą, t. y. valdomo turto vertę, padidinti 1 trln. eurų. Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad infliacija bendros valiutos bloke iš tikrųjų yra maža: „Tai faktas“.

V.Vasiliauskas pridūrė, kad ECB, bandydamas padaryti poveikį infliacijos lūkesčiams, jau daug padarė, tačiau ECB nėra vienintelis veikėjas šioje scenoje ir papildomų priemonių ekonomikos plėtrai paskatinti galėtų imtis euro zonos valstybių vyriausybės ir kitos institucijos.

Iki šiol ECB sutiko pirkti padengtas bankų obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius, taip pat suteikti bankams pigias ketverių metų trukmės paskolas. Per paskutinį tokių paskolų teikimo etapą, kuris įvyko praėjusią savaitę, paklausa sudarė tik 130 mlrd. eurų, dėl to kilo abejonių, ar priemonės, kurias ECB iki šiol sutiko taikyti, yra pakankamos.

Eurą vertina kaip saugumą projektą

Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos Lietuva paskelbė prieš daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau šalį vis dar sieja glaudūs ekonominiai ryšiai su Rusija, kuri yra viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų.

Centrinio banko vadovo nuomone, narystė euro zonoje užtikrins šaliai tam tikrą saugumą.

„Euras visų pirma yra ekonominis projektas, tai reiškia didesnį saugumą“, – pareiškė V.Vasiliauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis ėmė labiau orientuotis į Vakarus ir tai dabar padeda atlaikyti sunkumus, susijusius su Rusijos rublio kurso kritimu ir jos ekonomikos perspektyvomis. Tačiau jis pripažino, kad atsižvelgiant į problemas Rusijoje ir į euro zonos ūkio augimą, kuris nėra pats geriausias, jo atstovaujamai šaliai nėra lengva.

Vis dėlto bendrasis vidaus produktas Lietuvoje turėtų padidėti po maždaug 3 proc. ir šiais, ir kitais metais. Taigi, nėra taip blogai, pareiškė V.Vasiliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius