LCKU nuomone, naujų savireguliacijos įrankių suteikimas dar labiau sustiprintų kredito unijų sistemą, užtikrintų jos stabilumą ir tvaresnę plėtrą.
„Šiuo metu Centrinė kredito unija nuolat užsiima jai priklausančių unijų veiklos stebėsena, vykdo unijų inspektavimus, teikia veiklos rekomendacijas kredito unijoms. Atsižvelgus į rinkos plėtrą, siūlysime naują Lietuvos kredito unijų įstatymo projektą rengiančiam Lietuvos bankui, kad LCKU turėtų teisę unijoms teikti ne tik rekomendacijas, bet ir nurodymus, taip pat dalyvauti sprendžiant klausimus dėl didesnių paskolų išdavimo ar kitų finansinių sandorių atskirose unijose“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos Teisės ir kredito unijų finansinės veiklos vertinimo skyriaus vadovas Vytenis Tomkus.
Pagal šiuo metu veikiantį įstatymą bet kokius sprendimus atskirų unijų atžvilgiu gali priimti tik Lietuvos bankas. „Manome, kad griežčiausių poveikio priemonių skyrimas ir toliau turėtų likti Lietuvos banko, užsiimančio visų Lietuvos kredito įstaigų licencijavimu ir veiklos priežiūra, prerogatyva. Tačiau būdama savireguliacijos sistemos vadovaujanti institucija, LCKU galėtų operatyviai imtis priemonių atskirų unijų veiklos trūkumams pašalinti, jei jai būtų suteiktos tokios teisės“, – pastebėjo LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Nustatęs kredito unijos veiklos trūkumus, Lietuvos bankas turi teisę skirti terminą šiems pažeidimams ar trūkumams pašalinti. Tuo atveju, jei kredito unija nevykdo Lietuvos banko sprendimu skirtų nurodymų, centrinis bankas gali pritaikyti įvairias poveikio priemones – nuo įspėjimo, baudos skyrimo, laikino draudimo teikti atskiras finansines paslaugas, laikino vadovų nušalinimo iki kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) ar net licencijos atšaukimo.
LCKU siūlomo kredito unijų sistemos veiklos reguliavimo efektyvumą pagrindžia puikūs pavyzdžiai Vakarų šalyse. Kanados kredito unijų „Desjardins“ ar Olandijos kooperatinių bankų „Rabobank“ sistemose savireguliacijos institucijoms suteikiama dalis rinkos priežiūros instrumentų, čia veikia atskiri bei nepriklausomi kredito unijų ar kooperatinių bankų Priežiūros bei audito padaliniai. Šiuose padaliniuose dirba per keletą šimtų kompetentingų specialistų. Prieš dešimtmetį, Lietuvoje įkuriant Centrinę kredito uniją, buvo siekiama įgyvendinti būtent tokį kredito unijų sistemos valdymo modulį. Tačiau dėl sisteminių trukdžių išbaigtas kredito unijų sistemos valdymo visavertis įdiegimas nutrūko.
Lietuvoje šiuo metu veikia 77 kredito unijos, iš kurių 63 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai ir Asociacijai Lietuvos kredito unijos.
