Visagino atominės elektrinės projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas dienraščiui „Verslo žinios“ tvirtino, kad iki metų pabaigos tikimasi nustatyti reikalavimus strateginiam investuotojui į būsimąją jėgainę, o kitais metais su juo pasirašyti reikiamus susitarimus.
„Strateginiam investuotojui keliami du esminiai reikalavimai: jo kompetencija ir mokėjimas, sugebėjimas pastatyti atominę elektrinę, vadinamoji praktinė patirtis. Taip pat būsimasis strateginis investuotojas įsipareigos, bent jau didžiąja dalimi, užtikrinti projekto finansavimą“, – teigia Š.Vasiliauskas.
Investuoti į Visagino atominę elektrinę panorusios įmonės turės prisiimti ne tik daugiau nei pusę projekto sąnaudų, bet ir įsipareigoti surinkti dar daugiau lėšų, jei Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija nepajėgs sukaupti 50 proc. Planuojama sukurti įmonę, kuri bus atsakinga už projektavimą, statybas ir eksploataciją. Daugiau nei pusė įmonės akcijų priklausytų strateginiam investuotojui, kuris prisiimtų visą atsakomybę už projekto riziką ir sėkmę.
„Jei strateginiam investuotojui siūlytume ne valdančią poziciją, matyt, neišvengtume konfliktų tarp projektų partnerių. Tačiau strateginis investuotojas, turėdamas kontrolinį valdantįjį paketą (mažiausiai 51 proc. akcijų), galėtų nesutarimus spręsti efektyviai. Nenustebtume, jei strateginis investuotojas norėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir rizikos. Tam esame pasiruošę“, – sakė Š.Vasiliauskas.
Šiuo metu skaičiuojama,kad vieno atominio reaktoriaus elektrinė kainuotų nuo 3–5 mlrd. eurų.
Pasak jo, tokiam projektui negali būti užstatyti būsimi elektrinės pajamų srautai, todėl strateginiu investuotoju gali tapti tik finansiškai labai stiprios energetikos bendrovės.
Anot Š.Vasiliausko, kaip investuotojai, lietuviai vargiai galėtų dalyvauti savarankiškai, nes neturi branduolinės kompetencijos. Jis skaičiuoja, kad mažiausia investuotojo dalis turės būti maždaug 5 mlrd. eurų. Palyginimui, Lietuvai nuo Nepriklausomybės atkūrimo pavyko pritraukti maždaug 9 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų.
