„Sunkmečiu Lietuvos tėvų įpročiai nepasikeitė – per mėnesį atžalų ateičiai atidedama beveik tokia pati pinigų suma, kaip ir iki ekonomikos nuosmukio pradžios. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad tėvai iš anksto stengiasi pasirūpinti ateitimi ir sukaupti pinigų mokslams ar kitiems svarbiausiems poreikiams vaikams pradėjus savarankišką gyvenimą. Be to, ryškėja tendencija, kad vis dažniau pradedama taupyti vaikui vos gimus ir per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus. O kita dalis tėvų pradeda atidėti pinigų vaikų studijoms, kai jie pradeda eiti į mokyklą“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, valstybės finansuojamų studijų vietų Lietuvos universitetuose palaipsniui mažės, o mokestis už studijas turėtų augti. Šiemet valstybė finansuoja 19 tūkst. pirmakursių studijas, tai yra dviem tūkstančiais mažiau, negu pernai. Skaičiuojama, kad šiais metais į mokamas studijų programas įstoję pirmakursiai vidutiniškai turės mokėti po 5 tūkst. litų per metus.
Pasak A. Bakšinsko, viena svarbiausių priežasčių, skatinančių vis daugiau tėvų kaupti pinigus vaikų ateičiai, yra mokamos bakalauro studijos, šalies universitetuose kainuojančios nuo 20 iki 31 tūkst. litų. Toks būdas, kuomet tėvai mokslams pradeda taupyti vaikui vos gimus ir per pirmuosius trejus jo gyvenimo metus, yra populiarus visame pasaulyje.
Beveik neabejojama, kad studijų kaina ateityje augs, o dalis tėvų norės vaikus išleisti į brangiau kainuojančius mokslus Lietuvoje ar užsienyje. Todėl Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija rekomenduoja tėvams nesiorientuoti tik į šiuo metu nustatytus mokesčius už studijas. „Jeigu tėvai, pavyzdžiui, 35 tūkst. litų sumą pradeda kaupti per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus, tuomet kas mėnesį iki vaiko pilnametystės jie turėtų atidėti po 150 litų. Tuo tarpu, jei minėtą sumą reikėtų sukaupti per 10 metų, tai kas mėnesį jau reikėtų sukaupti po 250 litų. Taigi, vaikų ateičiai naudingiau pradėti kaupti kuo anksčiau – tuomet kas mėnesį reikės skirti žymiai mažiau pinigų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Vaikų ateičiai Lietuvos tėvai paskutinius dvejus metus kas mėnesį atideda vidutiniškai vienodą sumą draudimo įmokoms: investicinio gyvybės draudimo 115-118 litų, o tradicinio – 103-107 litus. Didžiausios periodinės mėnesio įmokos šiais metais investiciniame gyvybės draudime siekė 2,1 tūkst. litų, o tradiciniame – 813 litų.
Taip pat užfiksuotas žymus didžiausių vienkartinių įmokų augimas. Didžiausia vienkartinė įmoka investiciniame gyvybės draudime siekė 50 tūkst. litų, o tradiciniame draudime – beveik 28 tūkst. Tai gerokai daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – tuomet didžiausia vienkartinė investicinio draudimo įmoka siekė 11 tūkst. litų, o tradicinio gyvybės draudimo – 10 tūkst. litų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 11 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Sampo Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ SE, „Alico Lietuva“, „Vital Life“ ir „Nordea Life“.
