Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo tikrinti valstybės tarnautojų patikimumą, atliekant jų atsparumo korupcijai testą. Slaptą tarnautojų vertinimą planuojama patikėti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Šiuo metu mūsų šalyje nėra mechanizmo, kuris padėtų prevenciškai kovoti su korupcija valstybės tarnyboje. Teisinės priemonės taikomos tik už jau padarytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, tačiau jų išaiškinama tik nedidelė dalis.
Turi būti pateikti išaiškinimai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras LŽ sakė, kad toks patikrinimas turėtų būti naudingas, tik reikia detalizuoti, kaip tai galima daryti.
"Tarkime, žmogų galima tikrinti melo detektoriumi, tačiau tai daryti galima tik gavus jo savanorišką sutikimą. Prievartinis tikrinimas gali sukelti stresą. Įmanomi ir slapti patikrinimai, bet jie turi būti smulkiai aptarti įstatyme", - sakė S.Šedbaras.
Teisingumo ministro R.Šimašiaus teigimu, didžioji dalis korupcinių veiksmų yra sunkiai identifikuojami vien teisinėmis priemonėmis, nes renkant įrodymus sudėtinga įvertinti ir užfiksuoti dviprasmiškas frazes, užuominas, gestus ar kitą abejonių keliantį elgesį. Tokiems veiksmams įvertinti ministras siūlo taikyti naują prevencijos ir kontrolės priemonę - valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai patikrinimą.
Į teismus nepateks
Atliekant tokį patikrinimą neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Anot S.Šedbaro, tikrinamą asmenį patraukus baudžiamojon atsakomybėn, teismai veikiausiai tai vertintų kaip tarnautojo išprovokavimą atlikti neteisėtus veiksmus. Tuo metu Konstitucinis Teismas jau prieš kelerius metus yra pateikęs išaiškinimą, kad tokiais atvejais provokacija yra neteisėta. Tuoj po tokio išaiškinimo iškeltose keliose baudžiamosiose bylose asmenys, įtariami paėmę kyšį, teismuose buvo išteisinti. Nustatyta, kad jų atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, veikdami pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įvykdė provokaciją.
"Vykdant korupcinę veiklą daug žalos padaroma visiems piliečiams ir valstybei, todėl būtina kiek įmanoma efektyviau užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos, sąžiningi ir patikimi tarnautojai. Reikalavimas būti atspariam korupcijai turi būti užtikrinamas nuolat vykdant patikrinimus, kurie padės kovoti su neteisėtais tarnautojų veiksmais", - sakė R. Šimašius.
Siūlys išeiti pačiam
Siūlomame įstatymų pakeitimo projekte numatoma, kad tokį vertinimą tiek planuotai, tiek ir neplaningai atliks Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri slapta modeliuos įvairias situacijas, leidžiančias nustatyti tarnautojo atsparumą korupcijai. Šių imitacinių veiksmų pagrindu parengtos ir institucijos vadovui perduotos išvados taps įrankiu atleisti nepatikimą tarnautoją. Gavęs pažymą ir įsitikinęs, kad tarnautojas yra nesąžiningas, įstaigos vadovas privalės jam pasiūlyti išeiti iš darbo pačiam, o jei šis nesutiks - darbuotoją atleisti ir faktą apie jo neatsparumą korupcijai paviešinti įstaigos interneto svetainėje. Abiem atvejais tarnautojas praras teisę valstybės tarnyboje dirbti 3 metus.
Šiuo metu projektas yra pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Patikslintas po pateiktų pastabų jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, vėliau projektui turės pritarti ir Seimas.
Policija apsivalytų
Kai kurie policijos vadovai prognozuoja, kad sumažėjus žemesniųjų grandžių policininkų atlyginimams korupcija policijoje dar labiau suklestės. "Iš kur patrulis gaus pinigų šeimai išmaitinti. Ims kyšius, tiesiog bus priverstas tai daryti", - LŽ sakė prašęs jo pavardės neviešinti vieno teritorinio komisariato viršininkas. Tad siūlomas tikrinimo mechanizmas gali būti priemonė užkirsti tam kelią. "Kad bus tikrinama, nematau nieko blogo. Tik reikia įvesti tokį mechanizmą, kad atleisti nesąžiningi tarnautojai negalėtų per teismą vėl grįžti į tarnybą. Nes tokiu atveju minėtos pataisos bus beprasmės", - teigė generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, pripažįstantis, kad policijoje korupcija gana paplitusi.
Projekto šalininkai teigia, kad toks tikrinimas jokiu būdu nepažeidžia žmogaus teisių. "JAV seniai taiko tokį metodą. Europoje, manau, šiek tiek perlenkta lazda. Dažniausiai visas dėmesys sutelkiamas į nusikaltusiųjų, o ne į jų aukų teises. Kas nenori būti tikrinamas, gali eiti dirbti į privačias struktūras. Tačiau reikia užtikrinti, kad visi valstybės struktūrų interesantai būtų lygūs. Negali būti geriau aptarnaujamas mano kaimynas, kuris turėjo iš ko ir davė kyšį tarnautojui, negu aš, to kyšio nedavęs", - teigė S.Šedbaras.
