R.Kasperavičius dažnai įvardijamas kaip žmogus, tiksliai nuspėjęs finansų ir ekonomikos krizės smūgio datą Lietuvai.
„Šiemet mažmeninės prekybos apimtis gali mažėti lėčiau nei darbo užmokesčio fondas. 2009 metais gyventojai puolė grąžinti paskolų, mažinti finansinių įsipareigojimų, tam skyrė dalį savo pajamų. Todėl mažmeninės prekybos apyvarta pernai krito sparčiau nei darbo užmokesčio fondas“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė R.Kasperavičius.
Tačiau, anot jo, atsigaunantis vartojimas nepasieks 2007 metų lygio, kai skolintomis lėšomis buvo apmokėta apie penktadalis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Didžioji dalis skolintų lėšų vartojimui buvo skiriama netiesiogiai: skolinamasi investicijoms, skolintomis lėšomis kuriamos netvarios darbo vietos ir vartojimą skolintos lėšos finansuodavo per šias darbo vietas. Atrodė, kad vartojama iš uždirbtų pinigų, o iš esmės – iš skolintų“, – teigė R.Kasperavičius.
Pasak jo, nuo 2002 metų iki 2008-ųjų Lietuvos privati skola pasiekė kritinį mokumo lygį – viršijo 60 proc. BVP, todėl tokio vartojimo už skolintas lėšas daugiau niekados nebus.
„Nebus komercinių bankų, kurie kartotų tokio masto kredito injekcijas. Bus priešingai: reikės grąžinti skolą, todėl vartojimas ateityje bus mažesnis nei disponuojamos pajamos. Stabilizavus skolos grąžinimo tempą, vartojimas augs panašiai, kaip ir BVP potencialas“, – tvirtino R.Kasperavičius.
Jo teigimu, Europos Komisijos analizė rodo, kad Lietuvos potencialus augimas sudarys 1–2 proc. BVP. Todėl jeigu pavyks sumažinti palūkanų normas ir sudaryti prielaidas privačioms investicijoms į produktyvias technologijas, vartojimo metinis augimo tempas galėtų padidėti iki 3–4 proc. arba net 5 proc.
