„Mažeikių nafta“: degalų akcizus skaičiuojate blogai

„Mažeikių naftos“ plėtros vadovas Sigitas Zakalskis gynėsi nuo viešojoje erdvėje pasirodžiusių kaltinimų esą „Mažeikių nafta“ sąmoningai Lietuvai parduoda brangesnius degalus nei kaimyninėms Baltijos valstybėms.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad Lietuvoje  gyventojai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau dėl monopolinės bendrovės „Mažeikių nafta“ padėties. Dėl maždaug 36 ct/l pigesnio dyzelino Lietuvos vežėjai kurą pilasi kaimyninėse šalyse, o tai turį neigiamos įtakos akcizo surinkimui ir biudžetas šiemet gali netekti 70-80 mln. Lt planuotų surinkti pajamų.

Lemia valiutų kursai

S.Zakalskis prieštaravo tokiems Seimo nario teiginiams. Anot jo, benzino kainą lemia padidėjęs akcizo bei PVM mokestis ir euro atžvilgiu svyruojantys valiutų kursai. Pasak jo, paskaičiavus ilgo laikotarpio kainas, kokiomis „Mažeikių nafta“ parduoda produkciją Estijai, Latvijai ir Lietuvai, jos yra vienodos, o kasdienis kainų svyravimas į vieną ar kitą pusę priklauso nuo valiutų tarpusavio santykio.

Vežėjai Lietuvoje degalų nepila, nebent tiek, kad „datrauktų“ iki Lenkijos pasienio degalinių. Tranzito koridoriuose bei pasienyje esančių degalinių apyvarta krito iki 40 procentų, – sakė Sigitas Zakalskis.„Greičiausiai žiniasklaida ir Seimo nariai panaudojo Europos Sąjungos svetainės informaciją, kurioje pateikiami duomenys paskaičiuoti pagal 2007 metų liepos 1 dienos valiutų kursus. O nuo tada daug kas pasikeitė“, – aiškino S.Zakalskis. Tuo jis aiškino ir teiginį, kad Lenkijoje akcizas yra beveik toks pats kaip Lietuvoje, o kainos ten mažesnės – akcizas esąs paskaičiuotas zlotais, todėl krentant zloto kursui, krenta ir kainos.

Remiam kaimynus

Dėl tokios situacijos ir, kaip sakė S.Zakalskis, kiek neapgalvotos mokesčių didinimo politikos, Lietuva rizikuoja nesurinkti viso planuojamo akcizo mokesčio. Be to, jis prognozavo, kad šiais metais degalų suvartojimas dar labiau kris, galimai iki 10 procentų.

„Šiuo metu Lietuva degalų atžvilgiu yra tranzitinė valstybė, – pabrėžė „Mažeikių naftos“ atstovas, – vežėjai Lietuvoje degalų nepila, nebent tiek, kad „datrauktų“ iki Lenkijos pasienio degalinių. Tranzito koridoriuose bei pasienyje esančių degalinių apyvarta krito iki 40 procentų. Vairuotojai Lietuvoje sustoja nusipirkti nebent puodelio kavos“. Pasak jo, padidinus akcizus naftos produktams, Lietuva pradėjo remti kaimyninių šalių kuro rinką.

Pagrindinės konkurentės degalų kainų atžvilgiu yra Lenkija ir Latvija. „Mažeikių naftos“ plėtros vadovo teigimu, latviams nuo vasario pirmos padidinus degalų akcizą, kainos pakils ir kaimyninėje valstybėje. O tam, kad Lietuvos degalinės galėtų vėl konkuruoti su Lenkijos, reikia, kad zloto kursas pakiltų nors iki 0,95 Lt už zlotą.

Kratosi monopolininkų statuso

„Mažeikių nafta“ šiuo metu užima per 90 proc. Lietuvos, Latvijos bei Estijos rinkų, tačiau jos atstovai neigia esantys monopolininkai. Esą Lietuvos rinka yra per daug maža, kad galima būtų apie ją kalbėti kaip apie atskirą, o visame Šiaurės rytų Europos regione yra per dešimtį įmonių, kurios konkuruoja su „Mažeikių nafta“. 

 Informacija apie naftos kainą:

• Naftos produktų kainos apskaičiuojamos pagal Platts agentūros skelbiamas kainas – t.y. kiek dolerių tądien kainuoja tona naftos jūrinėje rinkoje. Platts agentūra kainas skaičiuoja JAV doleriais Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno uostuose.
• Kainos pokyčius be kitų veiksnių lemia ir JAV dolerio kurso svyravimas
• Degalinėse esančių degalų kainą sudaro: Platts kaina + gamintojo antkainis + mažmenininko antkainis + akcizas + PVM
• Nuo sausio 1 dienos 30 proc. vartotojo degalinėje mokamos kainos sudaro gamintojo kaina, 8 proc. – mažmenininko antkainis, o 62 proc. – mokesčiai valstybei (PVM ir akcizas).