Nuo praėjusių metų netekę ilgai galiojusios akcizo mokesčio lengvatos toli gražu ne visi mažieji aludariai nuleido rankas, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kai kurie padidino apyvartą ir gavo pelno, nors tam reikėjo kone verstis per galvą kuriant gėrimus, kurie skirtųsi nuo didžiųjų daryklų produkcijos.
Iškėlus „Tauro“ alaus gamyklą į Panevėžį, Naujojoje Vilnioje įsikūrusios daryklos „Vilniaus alus“ vadovai juokauja, kad sostinėje jie tapo didžiausi, nors nei pajėgumais (1,7 mln. litrų per metus), nei apyvarta jie tikrai negali prilygti rinkos milžinams.
2008–aisiais daugiau nei 4 mln. litų apyvartą pasiekęs „Vilniaus alus“ praėjusiais metais ją padidino iki 5,6 mln. litų.
Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra išduotos 69 licencijos gaminti alų, bet tai nereiškia, kad būtent tiek daryklų ir veikia: pavyzdžiui, licenciją turintys „Pasvalio gėrimai“ iš esmės jau bankrutavo.
Pasak Mažųjų aludarių asociacijos vadovės Linos Šileikienės, praėję metai buvo labai sunkūs. Keturių asociacijai priklausančių įmonių („Kauno alaus“, „Biržų alaus“, „Ponoro“ bei „Vilkmergės alaus“) apyvarta per pirmuosius tris ketvirčius buvo apie 17 proc. mažesnė nei 2008 metų per tą patį laikotarpį.
„Viską lėmė pasikeitę mokesčiai. Juos reikia mokėti už dar neparduotą produktą, o perkant žaliavas niekas nesutinka, kad būtų sumokėta vėliau. Smulkiesiems gamintojams būtina ieškoti nišinių produktų, investuoti į naujoves. Tačiau iš kur imti pinigų investicijoms, kai trūksta net apyvartinių lėšų ir kiekvienas stengiasi tik šiaip taip pragyventi?“ – skundėsi L.Šileikienė
