– Ką Darbo birža veikia be to, kad konsultuoja bedarbius? – 15min.lt paklausė Mindaugo Petro Balašaičio.
– Skelbiame trumpalaikes – vienų metų – prognozes dėl specialistų rinkoje poreikio. Jos vykdomos jau ne pirmi metai, vykdomos apklausiant tam tikrą grupę darbdavių, pagal tai yra sudaromos prognozės metams į priekį.
– Kam jos skirtos? Ar jos nukeliauja, tarkime, iki Vyriausybės?
– Pagrindinė mūsų misija yra derinti darbo rinkoje paklausą ir pasiūlą. Mes organizuojame mokymus nekvalifikuotiems klientams. Neprognozuodami, kokių specialistų reikės, tiesiog nepataikysime.
– Kaip vyksta bedarbių mokymas?
– Mes patys bedarbių nemokom, mes perkam paslaugą iš įstaigų, kurios turi teisę verstis ta veikla. Tai gali būti tiek švietimo įstaigos, tiek darbdavys, jeigu jis turi licenciją mokymui.
Mokymo pati prasmė nuo šių metų stipriai keičiasi. Anksčiau mokymo įstaigos pasirinkime pats bedarbis nedalyvaudavo, dabar įstatyme yra numatyta teisė pasirinkti mokymo įstaigą pagal savo norą, reitingą, mokymo įstaigos prestižą tuo pačiu metu gaunant tam tikrą sumą pinigų, kuria bedarbis gali sumokėti už mokymą. Ta pinigų suma bus mokama tiesiai mokymo įstaigai.
Labai didelis dėmesys bus skiriamas trišalėms sutartims. Tai yra, kai darbdavys, darbo birža ir bedarbis pasirašys sutartį ir darbdavys bus įpareigotas apmokyti bedarbį, išlaikyti jo darbo vietą tam tikrą laiką.
Taip pat bus numatomos ir dvišalės sutartys tarp bedarbio ir darbo biržos, jei bedarbis norės pradėti individualią veiklą. Tarkime, jis norės būti kirpėju ir turės galimybę įgyti šių žinių. Tikimės, kad jų įgijęs jis nebebus mūsų klientas.
– Kas turi galimybę patekti į Darbo biržos mokymus? Kokie kriterijai taikomi kandidatams?
– Jie turi turėti papildomo rėmimo požymių. Žmogus turi būti arba ilgalaikis bedarbis, jei vyresnis žmogus – darbo biržoje turi būti registruotas metus, jei jaunas – pusmetį.
– Kiek žmonių suranda darbą po mokymų?
– 52 proc. pagal kvalifikaciją. Tai yra gana nemažas procentas, bet sunku pasakyti, kokiai daliai tie mokymai buvo naudingi. Sakyti, kad likusiai daliai mokymai nebuvo naudingi, irgi negalima.
– Kaip dirbate su bedarbiais?
– Svarbiausia yra nustatyti teisingai žmogaus poreikį ir jo galimybes atitikti vieną ar kitą darbo pasiūlymą. Žvelgiant per 2011 metus, vienokių ar kitokių mūsų paslaugų dėka, įsidarbino 218 tūkst. žmonių. Tai yra gana nemažas skaičius, aišku, dalis jų taip pat pradėjo darbą pagal verslo liudijimą.
Reikia neužmiršti, kad nemaža dalis bedarbių yra nemotyvuotų, kurie nenori niekur įsidarbinti. Taigi priėjimas prie kiekvieno bedarbio yra individualus. Yra sudaromas individualaus užimtumo planas ir vėliau Darbo biržos specialistas privalo sekti, kaip jam sekasi įgyvendinti tuos tikslus, kaip jam sekasi savarankiškai ieškoti darbo. Čia reikia, kad bedarbis ir pats norėtų rasti darbą ir specialistas būtų pakankamai motyvuotas surasti jam darbo vietą.
– Kas tai yra individualaus užimtumo planas?
– Specialistas susipažįsta su žmogaus galimybėmis, jo įgytomis žiniomis. Jeigu specialistas mato, kad darbo rinkoje labai nedaug jam trūksta iki vienos ar kitos paklausios profesijos, galbūt specialistas gali jam parekomenduoti vienokius ar kitokius mokymus. Neseniai darbą praradusius žmones stengiamės kuo greičiau grąžinti į darbo rinką, nes, kuo trumpiau žmogus neturi darbo, tuo jo įsidarbinimo galimybės yra didesnės.
– Kiek yra nemotyvuotų darbuotojų?
– Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra nemotyvuotas žmogus. Šiandien net 59 proc. registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengimo. Ar galima visus juos vadinti nemotyvuotais? Ne. Galbūt jų gyvenimo kelyje buvo vienokių ar kitokių sunkumų, dėl kurių jie šiandien to pasirengimo neturi. Lygiai taip pat, jei žmogus turi gerą profesiją, jo negali iš karto vadinti motyvuotu, nes galbūt jo ta profesija šiandien rinkoje nėra pakankamai gerai apmokama.
Taigi aiškios ribos nėra, bet iš tam tikrų skaičių galima susidaryti įspūdį, kad dalis labiau nori darbo, o dalis – mažiau.
Ar jūs prie baro norėtumėte matyti barmenę, kuriai iki pensijos liko dveji metai? – M.P.Balašaičio manymu, jauni žmonės darbo rinkoje turi daugiau šansų.
– Ar daug tarp bedarbių yra jaunų žmonių?
– Iš viso registruotų jaunų bedarbių yra 32 tūkst. – tai sudaro mažiau nei 10 proc. visų bedarbių. Tai yra mažesnis vidurkis už Lietuvos vidurkį. Ir, kaip buvęs darbdavys, aš jums pasakysiu, kad mieliau įdarbinčiau jauną žmogų. Ar jūs prie baro norėtumėte matyti barmenę, kuriai iki pensijos liko dveji metai, ar priimtumėt sunkų darbą medienos ruošos srityje dirbti senuką, kuris jau nelabai pajėgus dirbti lygiai su jaunu žmogumi?
Darbo rinkoje, jeigu paklausinėtumėte darbdavių, jaunimas turi daug daugiau pranašumų įsidarbinti negu pagyvenę žmonės. Jauni žmonės kartais neturi įgūdžių, tačiau tai nėra kliūtis įsidarbinti.
Pavydžiui, vykdėme projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“ (valstybė padeda darbdaviui išlaikyti darbo vietą). Dalyvavo 6000 žmonių, apie 80 proc. išliko darbo rinkoje. Programa vykdyta nuo 2010 metų liepos. Dabar programa yra pasibaigusi, bet yra sudaryta Vyriausybės darbo grupė dėl jaunimo nedarbo mažinimo, tai, manome, kad ateityje tokia priemonė tikrai bus, nes ji yra pasiteisinusi. Programos biudžetas buvo 22 mln. Lt, manome, kad ji turėtų būti ne mažesnė. Tai priklausys nuo galimybių.
– Ar pakanka su bedarbiais dirbančio personalo? Pasižiūrėjus į eiles darbo biržose, panašu, kad nelabai.
– Kalbant apie mūsų ankstesnę struktūrą iki reformos, tai tikrai matėsi, kad žmonių, dirbančių tiesiogiai su bedarbiais klientais, skaičius buvo ir nepakankamas, ir netolygiai išsidėstęs per visą Lietuvą. Kai kuriuose miesteliuose specialistai buvo mažiau apkrauti, o, pavyzdžiui, Vilniaus darbo biržoje, kur yra užregistruota trečdalis visų Lietuvos bedarbių, tai pajėgumai ir šiandien nėra pakankami.
Kitas dalykas, kurį artimiausiu metu reikia daryti, tai mūsų specialistų rezultatus susieti su darbo apmokėjimo sistema, tokiu būdu ir motyvuojant mūsų žmones pasiekti geresnių rezultatų. Nes yra specialistų, kurie dirba nuo pat įstaigos įkūrimo pradžios, tačiau per visą tą laikotarpį nebuvo paskatinti. Skatinimas valstybės tarnyboje, palyginti su privačiu verslu, yra labai netobulas ir nesuteikiantis motyvacijos. Aišku, paskutiniai metai ir nebuvo tie, kada buvo galima daug lėšų skirti papildomiems atlyginimams.
– Iš kur gaunate informaciją apie laisvas darbo vietas?
– Skelbia darbdaviai. Jie kreipiasi į mus dėl darbuotojų paieškos. Net yra įpareigojimas darbdaviams pagal Darbo kodeksą skelbti apie laisvas darbo vietas. Tačiau tai yra toks iš seniau likęs reikalavimas ir tokio mechanizmo nėra.
Turime atskirus skyrius, kurie nuolat palaiko ryšius su darbdaviais.
Pas mus stengiasi įgyti išsilavinimą tam, kad, gink Dieve, niekada nereikėtų gatvės šluoti. Žmonės išsilavinę gatvę gali pašluoti, jiems tai nėra kliūtis, – sako M.P.Balašaitis.
– Tai kokių darbuotojų, pagal jūsų prognozes, reikės artimiausiu metu?
– Kas dešimtas darbo biržoje registruotas jaunas žmogus turi aukštąjį išsilavinimą. Tarp baigusiųjų yra daugiausia įgijusių verslo vadybos, teisės, ekonomikos specialybes. Jeigu žiūrėti visus bedarbius, tai daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota pardavėjams, transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, virėjams.
Daugiau apie paklausiausias specialybes šiemet galite pasiskaityti čia.
– Ar pas mus, pavyzdžiui, ekonomiką baigęs bedarbis sutinka stoti už baro?
– Yra nuostatų, kad, pavyzdžiui, aš negaliu eiti dabar dirbti viešųjų darbų, nes tai neatitinka mano kvalifikacijos. Bet, patikėkit, pasitaiko tokių, kurių kvalifikacija nelabai ir tempia ant kitokių darbų. Jeigu žmogus yra tikrai išsilavinęs ir jis patiria sunkumų ir žino, kad tai yra laikina priemonė, tai jam dirbti visuomenei naudingus darbus tikrai nėra negarbė.
Užsienyje nėra prestižinių ir neprestižinių darbų. Yra vertinami sunkius darbus dirbantys žmonės. Pas mus visiškai priešinga reakcija. Pas mus stengiasi įgyti išsilavinimą tam, kad, gink Dieve, niekada nereikėtų gatvės šluoti. Žmonės išsilavinę gatvę gali pašluoti, jiems tai nėra kliūtis.
Teko ieškoti darbo per Darbo biržą? Pasidalinkite savo istorija su 15min.lt skaitytojais rašydami laiškus pinigai@15min.lt
