Latvijos banko ekspertai sukūrė „Mokesčių strategiją 20/20“, pagal kurią gyventojų pajamų mokestį šalyje siūlo sumažinti nuo dabartinių 23 proc. iki 20 proc. Tai atitinka ankstesnius kitų institucijų pasiūlymus.
Tuo pačiu bankas siūlo reformuoti kapitalo prieaugio ir pelno mokestį – padidinti jį nuo 15 proc. iki 20 proc. ir taikyti vienodą tarifą nepriklausomai nuo pajamų tipo.
Bankas nesiūlo keisti pridėtinės vertės mokesčio, kuris siekia 21 proc.
Reinvestuojamam pelnui Latvijos bankas siūlo taikyti 0 proc. tarifą, o 20 proc. tarifą – paskirstytam pelnui (dividendams ir kitoms išmokoms). Toks apmokestinimas šiuo metu taikomas Estijoje.
Latvijos bankas pažymėjo, kad šalyje mokesčių surinkimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje – 2016 m. siekė 30 proc. bendrojo vidaus produkto. Jei pavyktų šešėlinę ekonomiką šalyje sumažinti perpus, mokesčių surinkimą būtų galima padidinti iki 35 proc. BVP, vertina banko ekspertai.
Bankas taip pat pažymėjo, kad mokesčių našta Latvijoje yra didelė, ypač darbo jėgai – taikomi mokesčiai gerokai aukštesni nei ES vidurkis. Tai mažina Latvijos įmonių konkurencingumą ir yra papildomas stimulas darbo jėgai nutekėti į kitas šalis.
Latvijos banko siūlymas suvienodinti skirtingų mokesčių tarifus turėtų eliminuoti galimybę vengti mokesčių. Taip nebeliktų paskatos rinktis tą pajamų gavimo formą, kurios mokesčių tarifas mažesnis.
Pasiūlęs sumažinti pajamų mokestį iki 20 proc. Latvijos bankas pažymėjo, kad dėl to išaugs realios gyventojų pajamos ir vartojimas šalyje – tai papildytų šalies biudžetą. Vertinama, kad mokesčių reforma suteiktų teigiamą impulsą ekonominei padėčiai.
Taip pat bankas siūlo riboti susijusiems asmenims teikiamų paskolų trukmę ir apimtį – taip esą siekiama vengti mokesčių.
Banko analitikai paskaičiavo, kad jei pasiūlymai būtų priimti, 2020 metais šalies ekonomika papildomai gautų 700 mln. eurų, o kiekvienas dirbantysis per metus sutaupytų 300 eurų.
