Modernios medicinos įrangos stoka ir turimos, kartais dar tarybiniais laikais įsigytos, aparatūros nusidėvėjimas, senokai didesnį remontą mačiusios patalpos – šios problemos aktualios dažnai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau pastarųjų metų situacija keičiasi. Pasinaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų parama kelios dešimtys ligoninių ir poliklinikų visoje Lietuvoje vykdė ar tebevykdo projektus, kurie leidžia atnaujinti ambulatorinės reabilitacijos centrų patalpas bei medicinos įrangą.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ES Paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Petrauskienės, siekiant pagerinti pacientų, patyrusių sunkias traumas arba sergančių kitomis ligomis, medicininę reabilitaciją bei tikintis greičiau sugrąžinti jų darbingumą, buvo nuspręsta plėtoti ambulatorinę reabilitaciją poliklinikose ir ligoninėse, teikiančiose antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra arčiau pacientų namų esančiose gydymo įstaigose. Pasak D.Petrauskienės, ambulatorinė reabilitacija savo veiksmingumu nenusileidžia stacionariai reabilitacijai, o lėšų sutaupymas yra žymus. Be to, tokios reabilitacijos metu pacientas neatitrūkdamas nuo įprastos aplinkos gauna kokybišką bei prieinamą paslaugą. „Šiuo metu projektus, kuriais siekiama pagerinti ambulatorinių reabilitacijos paslaugų teikimą, įgyvendina 48 sveikatos priežiūros įstaigos“, – pasakojo SAM atstovė. Vykdydamos projektus, sveikatos priežiūros įstaigos vidutiniškai 70 proc. gautų paramos lėšų skiria patalpų remontui/rekonstrukcijai ir apie 30 proc. moderniai medicinos įrangai įsigyti.
Leido padidinti pacientų srautus
Viena iš gydymo įstaigų, vykdančių ES remiamą projektą – VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė. Projektui, kuris padės gerinti ambulatorinės reabilitacijos, priėmimo, skubios pagalbos ir dienos chirurgijos paslaugų kokybę, skirta daugiau kaip 5 mln. Lt. Kaip pasakojo ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Raminta Šileikaitė, šiuo metu jau nupirkta ir sėkmingai naudojama moderni medicinos įranga, dar laukia remonto darbai. Tačiau, anot vedėjos, teigiamus pokyčius jau gali pajusti ir pacientai, ir skyriaus personalas. „Per tuos metus, kai buvo atkurta šalies nepriklausomybė, įranga, su kuria dirbama mūsų skyriuje, iš dalies buvo atnaujinta, tačiau teko dirbti ir su iš tarybinių laikų likusiais aparatais. Bėda ta, kad ilgainiui keitėsi aparatūros saugumo reikalavimai, kildavo problemų dėl senosios įrangos remonto, atsarginių dalių, todėl ligoninė buvo suinteresuota ją keisti. Dalis naujos aparatūros buvo perkama iš ligoninės lėšų, tačiau iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas įrangą leido atnaujinti iš esmės“, – sakė R.Šileikaitė.
Pasak jos, naujoji olandų, vokiečių gamybos medicinos įranga leido 10–20 proc. padidinti pacientų srautus, nes dabar dirbama našiau, nebėra problemų dėl gedimų, pagaliau, pacientams galima pasiūlyti ir daugiau paslaugų. Ligoninė įsigijo įvairios medicinos įrangos, tarp kurios – stuburo tempimo stalas su įmontuotu mikrobangų terapijos prietaisu ir priedais stuburo ir kaklo tempimui, palaipsninės kompresijos aparatas, naudojamas ortopedijos, sporto medicinos, traumatologijos, neurologijos, dermatologijos, bendrosios praktikos medicinos, orinolaringologijos srityse.
Gali našiau dirbti
Visai neseniai svarbų, ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, kuriam buvo skirta daugiau kaip 1,2 mln. Lt įgyvendino ir VšĮ Kauno Šilainių poliklinika. Gautos lėšos leido įsigyti modernios medicinos įrangos, buvo suremontuotos ambulatorinės reabilitacijos patalpos – kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo ir vaikų kineziterapijos kabinetai. Šioje poliklinikoje pasitelkiant ambulatorinės reabilitacijos paslaugas dažniausiai gydomi stuburo ir sąnarių ligų artroziniai pakitimai bei tarpslankstelinių diskų išvaržos. Pasinaudodama ES parama VšĮ Kauno Šilainių poliklinika įsigijo elektros ir vakuumo terapijos aparatą, ultragarso ir elektroterapinius prietaisus su vakuumo terapija, lazerinį šviesos terapijos prietaisą, magnetoterapijos aparatą ir kt.
Nauja įranga leido pacientams pasiūlyti daugiau paslaugų, galime našiau dirbtiKaip pasakojo Biomedicinos mokslų daktarė, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Sakalauskienė, svarbi ne tik medicinos įranga, tačiau ir tai, kad atlikus patalpų remontą, galima džiaugtis pagerėjusiomis sanitarinėmis bei higienos sąlygomis pacientams.
„Nauja įranga leido pacientams pasiūlyti daugiau paslaugų, galime našiau dirbti. Per dieną mūsų įstaigoje ambulatorinės reabilitacijos paslaugos suteikiamos iki 80 žmonių, manau, kad jie visi jaučiasi jaukiau ir patogiau. Pasikeitimai taip pat džiugina ir mūsų darbuotojus – iš jų girdžiu tik pozityvius atsiliepimus“, – įspūdžiais dalijosi dr. G.Sakalauskienė.
Trumpės pacientų eilės
650 tūkst. litų ES parama, tobulindama ambulatorines paslaugas, naudojasi ir Kauno Centro poliklinika. „Buvo atliktas radiologinio padalinio patalpų remontas, įsigytas dviejų darbo vietų rentgeno aparatas ir radiologinių vaizdų skaitmeninimo sistema. Įkurtos naujos gydytojo radiologo darbo vietos pagerino jų darbo sąlygas, padidėjo darbo našumas“, – sakė poliklinikos direktoriaus pavaduotoja antrinei sveikatos priežiūrai Nomeda Čitavičienė.
Jos teigimu, nauja radiologinė aparatūra palengvino diagnostikos ir gydymo procesą, taupomos lėšos ir laikas. Naudojantis skaitmeniniais rentgeno aparatais visi duomenys perduodami į kompiuterinį tinklą. Šis tinklas sujungtas su kitais poliklinikos padalinių gydytojų specialistų kabinetais, kurie ir patys gali vertinti radiologinius vaizdus, kas būna reikalinga koreguojant tolimesnį ligonio gydymą.
„Artimiausiu metu planuojame įsigyti echoskopą su davikliais, skirtą atlikti kraujagyslių, pilvo organų, smulkių kūno dalių, išskyrus širdies, tyrimams. Taip pat – du endoskopus“, – vardijo N.Čitavičienė.
Įsigijus šią įrangą, poliklinikoje dirbantys gydytojai per tą pati laiką galės atlikti daugiau tyrimų, aptarnauti daugiau pacientų, taip sutrumpinat jų eiles bei suteikti paslaugas, nesiunčiant pacientų į kitas gydymo įstaigas.
Kas tai yra?
Ambulatorinė reabilitacija pacientui skiriama tada, kai nėra būtina stacionari reabilitacija. Ambulatorinė reabilitacija paprastai trunka nuo 12 iki 16 dienų, ji taikoma pacientams, turintiems stuburo pažeidimų (po traumų, ligų, ortopedinių operacijų), sergantiems nervų sistemos ligomis, taip pat pacientams, esantiems po endoprotezavimo (klubo sąnario keitimo), po ūminių insultų, sunkių galvos smegenų pažeidimų ir operacijų.
Ambulatorinė reabilitacija apima kineziterapijos, fizioterapijos, ergoterapijos procedūras, hidroterapiją, masažą.
 |
