Prezidentūra, kuri turės Seimui pateikti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą, nelinkusi komentuoti, kada ir kokią asmenybę pasirinks. Dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigia, kad Lietuvos banko valdytojas turėtų būti kvalifikuotas finansininkas, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Tai turėtų būti asmuo, kuris yra ne vien tik geras finansininkas, bet turintis puikių administracinių gebėjimų, mokantis spręsti problemas ir turintis tokios patirties ar sėkmingai pertvarkęs kokią valstybės arba privačią instituciją“, – tvirtino LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Anot jo, akivaizdu, kad Lietuvos bankui reikalinga reforma, todėl reikia gero administratoriaus.
„Sunku pasakyti, kas tai galėtų būti, tokio vieno žmogaus šiandien nematau. Vienas iš kandidatų – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, bet dabartinė jos pozicija yra daug geresnė, ir nemanau, kad ji sutiktų užimti Lietuvos banko vadovo postą. Tačiau tai žmogus, kuris ten galėtų pajudinti procesus“, – sakė S.Besagirskas.
Viešumoje galimu kandidatu į Lietuvos banko vadovo postą minimas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir buvęs Lietuvos banko valdybos narys Stasys Kropas teigė nepretenduojantis į šį postą, o kalbėdamas apie galimą kandidatą pabrėžė, kad reikėtų atsižvelgti į nusistovėjusias centrinio banko vadovo skyrimo tradicijas.
„Kandidatas nesiūlomas iš toje srityje patirties neturinčių žmonių. Būtų geriausia, jei jis būtų išaugintas pačioje institucijoje, galbūt Finansų ministerijoje ar kitoje institucijoje, kuri susijusi su šia sritimi. Patekus į centrinės bankininkystės sferą, paprastai reikalaujama neblogų akademinių, makroekonomikos žinių, centrinės bankininkystės patirties“, – sakė S.Kropas.
Jo teigimu, tai neturėtų būti toks žmogus, kuris dar tik mokysis, nes finansų sistema reikalauja pasitikėjimo, Lietuvos banko valdybos pirmininkas privalo „turėti svorį“, patirties, todėl galimų kandidatų ratas nėra labai platus.
Pasak S.Besagirsko, galbūt kandidato būtų galima ieškoti komercinių bankų vadovybės gretose, nebūtinai aukščiausio rango – galima rinktis iš valdybos narių.
LPK atstovas sako nepažįstąs visų dabartinių LB valdybos narių, kurie taip pat galėtų pretenduoti į LB vadovo postą, tačiau svarsto, kad tai nebūtų geriausias sprendimas.
„Kai paskiriamas vadovas iš savų, tai susiduriama su rizika, kad jis susijęs asmeniniais ryšiais, geria kavą, rūko ir bijo imtis esminių reformų, nes visi jau tapę jo draugais, todėl kandidatas iš išorės galbūt būtų geriau“, – tvirtino S.Besagirskas.
Anot jo, kandidatais taip pat galėtų būti žmonės iš Mokesčių inspekcijos, Finansų ministerijos.
„Kandidatų ratas gali būti labai platus. Galbūt tai galėtų būti ir finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. Jis nusipelnė tuo, kad tuomet, kai Lietuvoje buvo kuriama struktūrinių fondų paramos sistema, ji buvo sudėliota visai neblogai, o jis buvo vienas iš kūrėjų“, – tvirtino S.Besagirskas.
Finansų analitikų asociacijos prezidentės Daivos Rakauskaitės teigimu, dabar Lietuvos bankas turi nedaug funkcijų, tačiau jų padaugės, jei bus įgyvendintas planas po centrinio banko sparnu sutelkti vertybinių popierių ir draudimo rinkų priežiūrą.
„Todėl tam asmeniui reikės sustyguoti kolektyvą, sudėlioti tokius veiklos principus, kad ir euro įvedimas vyktų sklandžiai, ir naujoji institucija, prižiūrinti vertybinių popierių ir draudimo rinkas, veiktų efektyviai“, – sakė D.Rakauskaitė.
Nuo 1996–ųjų vasario Lietuvos bankui vadovaujantis R.Šarkinas, prieš porą metų viešai prabilęs, kad ši kadencija jam bus paskutinė, patvirtina, kad poste ilgiau neliks, net jei ir sulauktų pasiūlymo toliau vadovauti bankui, o apie galimus konkrečius kandidatus, kurie verti eiti šias pareigas, nelinkęs kalbėti.
„Tai nėra koks nors mano privatus postas, kad dar ir įpėdinį į jį skirčiau. Tie žmonės, nuo kurių tai priklauso, tikrai pasirinks geriausią specialistą, kuris puikiai dirbs eidamas šias pareigas“, – sakė R.Šarkinas.
Trečioji R.Šarkino, kaip Lietuvos vadovo, kadencija pasibaigs vasario 14 dieną.
