Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė tris Europos valstybių ekonomikos raidos scenarijus. Realiausias jų yra optimistinis – euro zona į gilesnę recesiją nenugrims, o krizė apims tik pažeidžiamiausias euro zonas valstybes – Graikiją, Italiją, Portugaliją. Tokį scenarijų numatyti leidžia daug vilčių suteikiantis euro zonos susitarimas dėl fiskalinės drausmės, mažėjanti įsiskolinusių valstybių skolinimosi kaina (obligacijų pajamingumas).
„Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys aukšto kalno siauria slidžia ketera. Vienoje pusėje šlaitas status, nors situacija nėra labai kritiška, kitoje – bedugnė. Pagrindinis scenarijus – valstybės ir toliau sugebės eiti tuo keliu, kuriuo eina“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, sunkios krizės galimybė taip pat išlieka nemaža.Tikimybė, kad euro zona atsidurs gilioje krizėje, yra net 40 proc. Taip atsitiktų, jei nacionaliniai parlamentai nesugebėtų sutarti dėl griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų. Tai sukeltų rinkų nepasitenkinimą, suprastėtų gyventojų ir verslo lūkesčiai, kurie slopintų ekonomiką.
„Didžiausia rizika yra tebesitęsiančios Graikijos derybos su privačiais investuotojais ir jų susitikimu nurašyti dalį valstybės skolos“, – sakė N.Mačiulis.
Tuo metu rizika, kad visa euro zona nugarmės į bedugnę, lieka maža – vos 5 proc. Taip atsitiktų tuomet, jei įsiskolinusių šalių ir jas už ausų traukiančių ekonomikų politikai pritrūktų valios ieškoti griežtų krizės sprendimų.
„Tai būtų šokas visiems bankams ir tikėtina, kad Italija ir Ispanija nebegalėtų pasiskolinti. Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF) nėra reikalingų sumų, kurias pasiskolinti šiemet turi Italija ir Ispanija. Euro zona pradėtų skilinėti, didelė dalis valstybių grįžtų prie nacionalinių valiutų. Pasekmės būtų gilesnės nei po 2008 metų pasaulinės finansų krizės“, – kalbėjo ekonomistas.
