Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 rugsėjo 11d. 10:12 , Atnaujinta: 2018 rugsėjo 11d. 10:17

Nerijus Mačiulis: praėjus 10 metų po krizės blogiausias scenarijus netrukus gali pasikartoti

Nerijus Mačiulis
Mato Miežonio nuotr. / Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ Baltijos šalių vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie dešimtmetį po krizės, juodomis spalvomis dažo pasaulio ekonomiką – minų lauke lengva ne ten padėti koją, o domino efektas gali sukelti dar vieną finansų krizę. Lietuva sveika taip pat neliktų, nors šalies ūkis auga sparčiai. N.Mačiulis įvardijo, kokios 5 didžiausios rizikos iškilo.

N.Mačiulis, pristatydamas ekonomikos apžvalgą, priminė, kad krizės iki šiol kartojosi kas 10 metų.

1998 m. rugpjūtį Azijos finansų krizė privedė prie Rusijos rublio devalvacijos ir šalies nemokumo.

„Viena iš pagrindinių priežasčių buvo perteklinis skolinimasis, neracionalūs lūkesčiai ir skolinimasis ne nacionaline, o užsienio valiuta“, – sako N.Mačiulis.

2008 m. pasaulinės finansų krizės pikas – rugsėjį bankrutavo JAV investicinis bankas „Lehman brothers“.

„Bet kas bet kiek galėjo pasiskolinti būstui, nebuvo reikalaujama jokių įrodymų, nei turto, nei pajamų“, – vardijo krizės priežastis N.Mačiulis.

Per praėjusį dešimtmetį, panašu, pasaulis netapo stabilesne vieta.

Susikaupė daug įtampos

„Nesu prietaringas, ir žiūrėdamas į du praeities taškus nedarau išvadų“, – juokavo N.Mačiulis ir pažymėjo, kad istoriniai pavyzdžiai nieko nesako. Tačiau įtampų pasaulinėje ekonomikoje daug.

Visų pirma, 2008-aisiais pasaulio skolos siekė 80 trilijonų JAV dolerių ir tai sukėlė finansų krizę. O šiuo metu pasaulio skolos jau pasiekė 250 trln. JAV dolerių. Didėjo ir skolų dalis visoje ekonomikoje.

Anksčiau daugiau prasiskolinę buvo gyventojai, o šiuo metu estafetę perėmė įmonės ir valdžios sektorius.

„Problema yra ne skolos dydis, problema, jei ta skola yra dirbtinai padidinama, skatinama“, – dėstė N.Mačiulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

Palūkanų normos, ir ilgalaikės, ir trumpalaikės, šiuo metu vis dar žemiausios istorijoje „per pastaruosius 5000 metų“, tai, anot N.Mačiulio, padėjo valstybėms atsitiesti po nuosmukio, tačiau taip pat tai užprogramavo problemas ir ateityje.

„Besivystančios ekonomikos skolinosi gana aktyviai, maitinosi žemomis palūkanomis ir negalvojo, kas bus, kai tos palūkanos pradės didėti. Kai vertybinių popierių pajamingumas krito žemiau 0 proc., natūralu, kad investuotojai pradėjo ieškoti galimybių, kur investuoti už teigiamą grąžą. Ir jie investavo į žemo kredito reitingo įmones. Dabar daug skolos sutelkta nelabai mokiose rankose, ir tai gali sukelti įtampą finansų rinkose“, – aiškina N.Mačiulis.

Anot jo, vos tik pinigų prieinamumas sumažės, tai virs problema.

„Tad kita krizė prasidėtų, jei sumažėtų finansavimo prieinamumas. Tai gali būti aukštesnės palūkanų normos, bet gali būti ir akcijų ar obligacijų kainų kritimas, mažiau skatinanti fiskalinė politika – poreikis didinti mokesčius ar mažinamos išlaidos infrastruktūrai“, – dėstė N.Mačiulis.

Bet kokie karai ar geopolitiniai konfliktai – taip pat gali turėti netiesioginę įtaką.

„Vienas iš svarbesnių ingredientų, kurie gali sukelti krizę – neigiami lūkesčiai. Bet kokio nuosmukio yra labai paprastos priežastys – tai kuomet paklausa pinigams pradeda viršyti paklausą daiktams. Kai vis daugiau įmonių ir žmonių nori kaupti pinigus, o ne pirkti, tai gali sukelti recesiją“, – aiškino N.Mačiulis.

Jis pažymėjo, kad akcijos istorijoje tik du kartus buvo brangesnės nei šiuo metu, ir dabar daugiau erdvės jų kainų nuosmukiui, nei tolesniam augimui. O JAV laikosi keistos ekonominės politikos – kai ekonomika auga, valstybė dar labiau ekonomiką kaitina turėdama 6 proc. sieksiantį biudžeto deficitą.

„JAV centrinis bankas priverstas gesinti ekonomiką daug aukštesnėmis palūkanomis, tai paveiks ne tik JAV, bet ir besivystančias rinkas“, – patikino N.Mačiulis.

5 didžiausios rizikos kitai krizei

N.Mačiulis įvardijo 5 pagrindines rizikas, dėl kurių pasaulio ekonomika galėtų vėl panirti į krizę.

Pirmoji – skolinimosi kaina ir situacija finansų rinkose.

„Daug valstybių įmonių įvairiuose ekonomikos sektoriuose pasinaudojo pigių pinigų dešimtmečiu ir padidino finansinius įsipareigojimus. JAV jau didina palūkanas gana agresyviai, pigių pinigų era baigiasi, bazinės palūkanos pakilusios nuo dugno ir FED toliau planuoja jas didinti. Tai didžiausia įtaka pasaulio ekonomikai, nes didžioji dalis finansinių įsipareigojimų yra būtent JAV doleriais. Ir taip yra ne tik JAV. Didesnės palūkanos ne tik didina skolinimosi kainą, bet didina JAV dolerio vertę, sunkina esamų paskolų finansavimą“, – teigia N.Mačiulis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Antra rizika – prekybos karai. Pasak ekonomisto, pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys yra tarptautinė prekyba ir liberalizacija, kuri tęsėsi 70 metų – didžioji dalis prekybos nebuvo apmokestinta.

„Užsienio prekyba išaugo nuo 20 proc. pasaulio BVP iki 60 proc. pasaulio BVP – tai buvo vienas iš veiksnių, kuris sumažino pasaulinį skurdą ir turėjo įtakos ekonomikos augimui. Bet ši liberalizacija baigėsi“, – apgailestavo N.Mačiulis.

Donaldas Trumpas šiuo metu „gelbėja darbo vietas“ ir apmokestindamas importuojamas prekes tikisi grąžinti gamybą į JAV. Tačiau JAV nesitikėjo, kad į didesnius muitus atsakys ir ES, ir Kinija, ir Meksika.

Trečia galimas krizės detonatorius – perkaitusios ir persiskolinusios besivystančios šalys

Šiuo metu Turkijos lira, PAR randas, Argentinos pesas ir kitos besivystančių šalių valiutos nuvertėjusios 20–40 proc., o ekonomikos yra pažeidžiamos. Pasak N.Mačiulio, Turkijos, kurios užsienio skola 5 kartus viršija turimus rezervus, užkratas persimetė į kitas besivystančias rinkas.

Ketvirtoji priežastis – Italija, kur suformuota populistų vyriausybė. N.Mačiulis patikino, kad vos tik kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės partijos susitarė ir perėmė valdžią, Italijos skolinimosi kaina per dvi dienas iš minusinės pasiekė 2 proc.

Dar daugiau, jei Turkijoje problemos tęsis, Italija, kurios dabartinis tikslas – mažesni mokesčiai ir didesnės išlaidos, gali tarsi domino kaladėlė griūti antra. Italiją taip pat smarkiai pakirstų ir D.Trumpo kurstomas prekybos karas.

„Italijos problema daug didesnė nei Graikijos, Italija, beje, 2019 m. turi refinansuoti savo skolų už 400 mlrd. eurų – tiek turi pasiskolinti per vienerius metus“, – sako N.Mačiulis, suskaičiavęs, kad Italijos skolos siekia 2 trln. JAV dolerių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Penktoji rizika – klimato kaita. Pasak N.Mačiulio, ne 1 laipsniu pasikeitusi temperatūra yra pagrindinė grėsmė, o tai, kokius kataklizmus tai sukelia.

„Jei pažiūrėtumėte į pastarųjų kelerių metų vidutinę temperatūrą, gali atrodyti, ką čia reiškia 1 laipsniu pasikeitusi temperatūra. Bet pažiūrėkime, kokio pobūdžio kataklizminiai įvykiai vyksta visame pasaulyje – tiek audros ir uraganai Meksikos įlankoje, Karibų jūroje, tiek ir Europoje: gaisrai Graikijoje, Švedijoje. Net ir Lietuvoje, kur atrodo pats nuobodžiausias klimatas ir nieko nevyksta, turime liūtis, kurių neatlaiko jokios nuotekų sistemos, kyla sausros“, – sako N.Mačiulis.

Anot jo, klimatas gali lemti ne tik prastą derlių, bet lemti ir nenuspėjamas dramatiškas pasekmes.

Lietuva pajustų pirma, bet viduje viskas gražu

Nuo įstojimo į ES realios Lietuvos eksporto prekių apimtys išaugo beveik trigubai, lygiai taip pat išaugo ir paslaugų eksportas

Lietuva išlieka atviriausia pasaulio ekonomika, jos importo ir eksporto santykis su BVP viršija 160 proc. Tai konkurencingumo ženklas. Bet prekybos karų kontekste tai yra silpnybė. Atviriausios ekonomikos, labiausiai priklausančios nuo eksporto ir importo, labiausiai pajustų ir neigiamas pasekmes“, – įspėjo N.Mačiulis.

Todėl šalies interesas, anot jo, kad jokių prekybos karų nekiltų.

„Vis tiek prognozuojame, kad bus sulėtėjimas ir kitais metais, ir 2020 m. Ir tas sulėtėjimas būtų teigiamas scenarijus, nes dabartinis augimas virš potencialo nėra sveikas ir jis vestų prie kaitimo ekonomikos. Dabar beveik nė vienas rodiklis nerodo, kad Lietuvos ekonomika perkaista“, – sako N.Mačiulis.

Jis pažymėjo, kad gyventojų ir įmonių lūkesčiai šiuo metu yra patys aukščiausi nuo 2007-ųjų – ir nebūtinai pagrįstai. Apskritai šalies ekonomika subalansuota ir stabili, tad didžiausios grėsmės – išorinės.

N.Mačiulis stebėjosi Vyriausybės užmoju kovoti su kainomis.

„Teiginys, kad Lietuvos kainų augimas yra nepagrįstas, yra labai keistas, ir jo visiškai nepatvirtina jokia statistika – nei kainų lygio, nei infliacijos“, – stebėjosi N.Mačiulis.

Anot jo, šalyje nėra ir NT burbulų, vienintelis galimas perkaitimo požymis – 10 proc. siekiantis atlyginimų augimas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas lėtės – kitąmet algos augs apie 7 proc.

N.Mačiulis patikina, kad kol kas atlyginimai neprislopino šalies įmonių konkurencingumo. To priežastis – dalis augimo tik popierinis.

„Iš dalies vyksta darbo užmokesčio skaidrėjimas. Tie pinigai, kurie buvo gaunami į kišenę, dabar gaunami į sąskaitą“, – sako N.Mačiulis, tai pagrindęs „Sodros“ duomenimis bei įvestomis įmokų grindimis.

Jis patikina, kad labiausiai augo pajamos tų žmonių, kurie uždirbo mažiausiai.

„Kita priežastis, kodėl atlyginimų augimas visiškai neprislopino eksporto augimo – besikeičianti eksporto struktūra. Sparčiausiai auga aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas. Dar prieš dešimtmetį aukštos pridėtinės vertės prekės sudarė tik apie dešimtadalį viso eksporto, o dabar jau viršijo 20 proc. Labai greitai keičiasi pramonės struktūra“, – pasidžiaugė N.Mačiulis.

Jis patikino, kad šiuo metu viešasis sektorius elgiasi atsakingai – trečius metus biudžete perteklius.

„Swedbank“ Lietuvos ekonomikos prognozę jau kilstelėjo šiemet rugpjūtį. Kovą prognozavo, kad šiemetinis prieaugis bus 3,2 proc., o rugpjūtį prognozė kilstelėta iki 3,6 proc. Kitąmet tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo.

Latvijai bankas prognozuoja 4 proc. augimą šiemet, o Estijai – 3,5 proc.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:00
08:36
03:05

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Interviu 15MAX
15MAX
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką