-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Niūri prognozė: atlaisvintus diržus veršimės jau kitąmet?

Jau kitais metais Lietuvos BVP augimas gali nesiekti procento. Taip teigia kelis kartus Vyriausybei krizių laikotarpiu vadovavęs Andrius Kubilius. Nuo 1999 m. tolygiai kilusi eksporto kreivė jau trečius metus svyruoja tame pačiame lygyje. Net ir įvertinus Rusijos taikomas sankcijas, tai rimtas ženklas sunerimti.
Tuščios kišenės
Tuščios kišenės / Fotolia nuotr.

Opozicijos atstovai tikina, kad sparčiai didinamas minimalus darbo užmokestis ir bendrai kylančios algos iš Lietuvos atėmė pagrindinį eksporto kozirį – pigią darbo jėgą. Jį pakeisti būtų galima investicijomis į inovatyvias ir sparčiai augančias ekonomikos sritis, tačiau kol kas renkamasi kita taktika – ES lėšas dalinti visiems po truputį. Kokių rezultatų galime tikėtis?

Pasiekėme ribą

Mes matome, kaip traukiasi eksportas. Vidaus vartojimas negali būti ekonomikos varikliu, – teigė A.Kubilius.

„Mes matome, kaip mažėja eksportas į Vokietiją ir Latviją. Tai rinkos, kurios mums visą laiką buvo labai svarbios.

Vidaus vartojimas negali būti ekonomikos varikliu. Matome, kad jau dabar jis gęsta“, – 15min.lt teigė A.Kubilius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Kubilius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Kubilius

Pasak jo, įstojus į ES ilgą laiką Lietuvą į viršų traukė konvergencijos faktorius – visos šalys naujokės dėl gaunamos paramos ir ekonomikos reformų stiebiasi link ES valstybių ekonominio vidurkio.

„Pastebime, kad ši jėga nustoja veikti pasiekus 80 proc. lygį. Tai puikiai rodo Graikijos ir Portugalijos pavyzdžiai. Nepadarius reikiamų sprendimų dabar, šiame lygyje užstrigti galima ilgiems dešimtmečiams“, – minėjo opozicijos lyderis.

Neaiškūs prioritetai

660 mln. eurų numatyta išdalinti visiems po truputį.

A.Kubiliaus teigimu, didelį nerimą kelia ir naujasis ES paramos laikotarpis. Tikėtina, kad tai paskutinis laikotarpis, kai Lietuva gauna tokias dideles ES lėšas. Numatyta, kad jos bus skirtos inovacijoms, tačiau kyla klausimas, kas konkrečiai slepiasi po šiuo žodžiu.

„660 mln. eurų numatyta išdalinti visiems po truputį. Valdžia išskyrė 6 pagrindinius prioritetus, įskaitant ir tokius, kaip „Įtrauki visuomenė“. Po šiais 6 tariamais prioritetais slypi net 20 realių prioritetų, kurie apima beveik visas Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų kryptis. Kitaip sakant, jokių realių strateginių prioritetų šioje programoje nėra numatyta“, – teigė A.Kubilius.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laboratorijos atidarymas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laboratorijos atidarymas

Mūsų pasirinktos sritys jau įrodė savo konkurencingumą, todėl turime galvoti, kaip jas plėsti.

Jis siūlė išskirti tris pagrindines kryptis, kurios jau dabar rodo geriausius rezultatus, ir didžiausią finansavimą skirti joms. Pagrindinės lėšos būtų skirtos informacinėms technologijoms, lazerių tyrimams ir pramonei bei biochemijai.

„Atlyginimai augs ir toliau, todėl investuotojus turime traukti ne pigia darbo jėga, o inovacijomis.

Dabar kuriami verslo slėniai turėtų padėti verslui. Turime rengti aukšto lygio specialistus. Taip pat turime suprasti, kokių tyrimų reikia labiausiai, nes kiekvienam mokslininkui atrodo, kad jo sritis yra svarbiausia. Mūsų pasirinktos sritys jau įrodė savo konkurencingumą, todėl turime galvoti, kaip jas plėsti“, – kalbėjo politikas.

Trūksta verslumo

Gaila, bet mūsų studentų verslumas yra nepakankamas ir daugelis jų nesugeba kurti savo verslo, o eina dirbti samdomo darbo arba išvažiuoja, – minėjo A.Žukauskas.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas 15min.lt teigė, kad investuotojus domina ne tiek universitetuose gimstančios naujos technologijos ir mokslo atradimai, kiek juos padarantys žmonės. „Svarbiausias verslo ir mokslo santykis yra tai, kad universitetai rengia mąstančius žmones, kurių injekcija kiekvienais metais į visuomenę paspartina procesus versle, technologijų kūrime ir kitose sferose.

Tyrimai JAV tai parodė. Verslas iš mokslo centrų labiausiai nori paruoštų žmonių, kurie būtų dirbę su moderniausiais prietaisais, dalyvavę moksliniuose tyrimuose, technologijų kūrime, kurie moka mąstyti įvairiomis kategorijomis ir laisvai reikšti savo mintis. Jie ir yra vertingiausias universitetų indėlis į verslą.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Artūras Žukauskas
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Artūras Žukauskas

Mes galime pasižiūrėti į geriausius pasaulinius pavyzdžius. Antai, Masačusetso technologijos universitetas (MIT) siekia, kad kuo daugiau absolventų sukurtų technologinius verslus. Nepakanka, kad jie būtų aukščiausios kvalifikacijos darbo jėga.

Gaila, bet mūsų studentų verslumas yra nepakankamas ir daugelis jų nesugeba kurti savo verslo, o eina dirbti samdomo darbo arba išvažiuoja. Taip sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, nei būtų galima“, – nurodė rektorius.

Esame pripratę žiūrėti į valdžią

Daugelio projektų sąlygos reikalauja pusę pinigų įnešti verslui, o šiandien verslo, kuris technologiniams projektams galėtų sugeneruoti 700 mln. eurų, Lietuvoje mes nematome, – apgailestavo VU rektorius.

Pasak jo, tai lemia pirmiausia visuomenės kultūriniai aspektai: „Ne visi imasi iniciatyvos. Sociologiniai tyrimai aiškiai rodo, kad vidutinis lietuvis laukia, kada problemą išspręs valdžia, o ne imasi ją spręsti pats. Turime ir tikrai verslių žmonių, bet jų mažokai.“

A.Žukauskas pabrėžė, kad universitetas pasirengęs bendriems projektas su verslu ir tokie projektai jau vyksta.

„Ateityje jų bus dar daugiau. Problema yra tai, kad daugelio projektų sąlygos reikalauja pusę pinigų įnešti verslui, o šiandien verslo, kuris technologiniams projektams galėtų sugeneruoti 700 mln. eurų, Lietuvoje mes nematome“, – minėjo pašnekovas.

Jis siūlė neturėti iliuzijų, kad mokslo įstaigos gali veikti taip, kaip veikia verslo bendrovės.

„Studentai, kurie naujose laboratorijose išmoksta naudotis moderniais įrenginiais, pasaulinio lygio mokslo aparatūra, kurią valstybė turėtų nuolatos atnaujinti, niekada iš savo paslaugų nepadengs įrangos kainos, pastatų išlaikymo kaštų. Šitie žmonės, išėję iš universitetų yra auksas, ir juos reikia graibstyti darbo rinkoje, ką, beje, užsienio kompanijos sėkmingai ir daro“, – kalbėjo A.Žukauskas.

123rf.com nuotr./Eurai
123rf.com nuotr./Eurai

Pasak jo, šiandien labai trūksta tikrų rizikos kapitalistų: „Mačiau, kaip JAV ar Japonijoje jie tiesiog zuja po universitetus. Jie aktyviai ieško, į ką būtų galima investuoti. Taip pat jie iš karto investuoja ne į vieną, o į kelis projektus ir taip valdo savo riziką.

Lietuvoje yra keletą verslininkų, kurie apsiskelbę rizikos kapitalistais, bet dažniausiai jų investicijos nedidelės ir nukreiptos į jau baigtus projektus, kur rizika nedidelė. Tokiu būdu tiesiog dairomasi greitos finansinės grąžos.“

„Versli Lietuva“ ant užsidarymo ribos?

Žinau, kad „Verslios Lietuvos“ situacija labai prasta. Jų lėšos gali baigtis nesulaukus spalio, – teigė D.Kreivys.

Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys 15min.lt teigė, kad eksporto problemos tiesiogiai palies ne tik buksuojančią šalies ekonomiką. Jas jau dabar jaučia ES lėšomis išlaikomos institucijos, kurios ir buvo sukurtos eksporto skatinimui.

„Žinau, kad „Verslios Lietuvos“ situacija labai prasta. Jų lėšos gali baigtis nesulaukus spalio“, – minėjo politikas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dainius Kreivys
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dainius Kreivys

Pasak jo, Lietuvos verslas iš tiesų gali būti nepajėgus investuoti pakankamai tam, kad Lietuva galėtų pasinaudoti visa ES parama inovacijoms, tačiau tam gali būti pasitelkti užsienio investuotojai.

„Turime suprasti, kas sudaro valstybės BVP. Iš esmės tai vidaus vartojimas, eksportas ir užsienio investicijos. Eksportas pastaraisiais metais nedidėja, investicijų nepakanka, o augęs vartojimas ima slopti. Ar valdantieji turi planą, iš ko gyvensime netolimoje ateityje?“ – klausė D.Kreivys.

Investuotojai ieško svajonių komandų

Dauguma investuotojų domisi ne Lietuvos verslais – jiems įdomios lietuvių „svajonių komandos“, turinčios ambicingų idėjų, gerą įdirbį ir potencialą spręsti globalius iššūkius, – teigė V.Lašas.

Verslininkas, investuotojas Vladas Lašas 15min.lt teigė, kad dauguma investuotojų dairosi ne Lietuvoje jau veikiančių ir pelną generuojančių verslų, o ambicingų ir potencialą globalius iššūkius priimti turinčių žmonių:

„Dauguma investuotojų domisi ne Lietuvos verslais – jiems įdomios lietuvių „svajonių komandos“, turinčios ambicingų idėjų, gerą įdirbį ir potencialą spręsti globalius iššūkius.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vladas Lašas ir Petras Baršauskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vladas Lašas ir Petras Baršauskas

Jiems reikia talentingų žmonių, sugebančių puikiai bendrauti ir suburti efektyviai veikiančią komandą. Tai didelis iššūkis mūsų švietimo sistemai, kurios modernizuoti valstybė tiesiog nespėja. Juk daugelio dalykų, reikalingų sėkmingam darbui, nemokoma nei mokykloje, nei universitete.”

Pasak jo, investuotojams įdomiausios sritys, kurios iš pagrindų pakeičia nusistovėjusius verslo modelius, ir iš esmės sugriauna sustabarėjusius verslus, netaikančius naujovių.

„Manau, kad Lietuvoje mums reikėtų dar drąsiau skverbtis į tokias naujų technologijų sritis, kurios artimiausiu metu pakeis daug mums įprastų dalykų. Čia yra ir gera galimybė valstybei sudaryti kuo paprastesnį ir palankesnį reguliavimą naujovių bandymui ir įdiegimui – ar tai būtų autonominiai automobiliai, ar bepiločiai skraidantys aparatai“, – teigė V.Lašas.

Trūksta ambicijų

Jei nori sparčiai augti, investuotojas dažnai atneša ne tik pinigus, bet ir patyrimą, kokybišką vadybą, ryšius ir padeda nusistatyti strategiją.

Lietuva gali džiaugtis naujų įmonių atsiradimo sparta, tačiau smulkūs ir vidutiniai verslai į tikrai dideles bendroves išauga retai. „Investuotojas paprastai neateina į kompaniją, kurioms jo nereikia. Kompanijos, kurios siekia sparčiai augti, sistemingai dirba prisistatydamos investuotojams, daug keliauja ir jau turi nemažai patyrimo ir ryšių su profesionaliais investuotojais.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Western Union“ ketvirtadienį atidarė naują biurą Vilniuje
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Western Union“ atidarė naują biurą Vilniuje

Kai patys verslo savininkai turi dideles galimybes investuoti – ir ne tik pinigus, bet savo laiką, savo kūrybą – verslą Lietuvoje galima išauginti. Tai gali būti ir atrasta įdomi verslo niša – pavyzdžiui, lietuvių sukurta „Chocolate Naive“ produkcija įsitvirtino prestižinėse pasaulio parduotuvėse, ji laimi tarptautinius apdovanojimus.

Jei nori sparčiai augti, investuotojas dažnai atneša ne tik pinigus, bet ir patyrimą, kokybišką vadybą, ryšius ir  padeda nusistatyti strategiją”, – minėjo V.Lašas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius