Visoje Lietuvoje yra apie 30 tūkst. socialinių butų. Vargingai gyvenantiems žmonėms jo tenka laukti kelerius, o kartais net keliolika metų. Į socialinį būstą gali pretenduoti asmenys, kurie ne mažiau kaip 5 metus neturi nuosavos gyvenamosios vietos arba turimosios plotas vienam žmogui neviršija 10 kvadratinių metrų. Savo šeimos nesukūrusio asmens metinės pajamos, atsižvelgiant į miestą, kuriame jis gyvena, negali viršyti nuo 11 iki 13,2 tūkst. litų, trijų asmenų šeimos – nuo 22 iki 26,4 tūkst. litų, keturių ir daugiau asmenų šeimos metinės pajamos vienam nariui neturi viršyti nuo 6,6 iki 7,7 tūkst. litų. Skiriant būstą taip pat atsižvelgiama į turimą turtą.
Skundų lavina
Į Seimo kontrolierių įstaigą jau ėmė plūsti iškeldinamų žmonių skundai. „Iš pirmų skundų matyti, kad problemų bus, – LŽ tvirtino Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė. – Smarkiai jaučiamas skundų dėl socialinio būsto nuomos gausėjimas. Anksčiau per metus jų būdavo keli, o dabar jų kur kas daugiau.“
Savivaldybės privalo kas trejus metus tikrinti socialiniame būste gyvenančių asmenų pajamas ir turto vertę. Jeigu jos viršija Vyriausybės nustatytus dydžius, paprašoma užleisti vietą eilėje būsto laukiantiems asmenims.
Iš pirmų skundų matyti, kad problemų bus, – LŽ tvirtino Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė. – Smarkiai jaučiamas skundų dėl socialinio būsto nuomos gausėjimas.
„Tokia sistema nėra bloga, tačiau atskiri atvejai parodė, kad arba reikia keisti nustatytus dydžius, arba ieškoti kitos išeities, kad būtų apsaugoti žmonės“, – įsitikinusi kontrolierė.
Spiria į gatvę
Neseniai Seimo kontrolierė sulaukė moters, ketverius metus su vyru ir dviem vaikais nuomojančios socialinį būstą, skundo. Jame po 12 metų laukimo apsigyvenusi moteris vejama lauk, nes jos šeimos pajamos per metus – apie 40 tūkst. litų. Tuo metu pagal Vyriausybės nustatytą tvarką tam, kad galėtų gyventi bute, šeimos uždirbama suma neturi būti didesnė nei maždaug 30 tūkst. litų.
„Su tokiomis pajamomis šeima gali normaliai pragyventi tik tuo atveju, jeigu jai nereikia daug mokėti už buto nuomą. Jeigu per mėnesį jiems reiks mokėti bent 700 ar 800 šimtus litų už nuomą, gyvenimo sąlygos smarkiai pablogės“, – tvirtino V.Pilipavičienė.
Ji pridūrė, kad iškeldinti šeimą nusprendę valdininkai neatsižvelgė į tai, kad ji neturi jokio turto, kurį pardavusi galėtų arba pirkti menkutį butelį, arba nuomotis jį rinkos kaina. Pagal galiojančią tvarką valdininkai to ir neprivalėjo daryti. Ši šeima kol kas dar neišsikraustė iš socialinio būsto, nes rengiasi kreiptis į teismą.
Slėps pajamas
Pasak V.Pilipavičienės, gali nutikti taip, kad iškeldinimo išsigandę žmonės gali masiškai imti slėpti pajamas. Kontrolierė mano, kad reikėtų keisti tvarką, pagal kurią sprendžiant, ar skirti būstą, atsižvelgiama į pajamas, gautas per praėjusius kalendorinius metus.
„Nereikia pamiršti, kad dabar gyvename sunkmečio sąlygomis. Vieną dieną turi darbą, kitą – jau nebe. Be to, anksčiau ir algos buvo didesnės. Galbūt žmogus pernai uždirbo daug, o šiemet nieko neuždirba, – motyvus dėstė ji. – Tai apsaugotų žmones, krizės metu praradusius darbą.“
Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Aplinkos, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, prašydama tobulinti esamą tvarką.
Keis tvarką
LŽ kalbinta Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė pripažino, kad ši problema labai rimta. Pasak jos, esamos tvarkos trūkumai išryškėjo tuomet, kai savivaldybių administracijos, vykdydamos įstatymą, ėmė tikrinti socialinių būstų gyventojų pajamas ir turtą. „Šis tikrinimas – pirmasis, tvarkos trūkumai ir išryškėja tada, kai imi ją vykdyti“, – pridūrė ji.
Vedėjos teigimu, esama atvejų, kad pernai žmonės uždirbo daugiau ir viršijo nustatytą ribą, tačiau dabar jie – bedarbiai. Nepaisant to, pagal galiojančius aktus jie turi išsikelti.
„Ši problema sutapo su sunkmečiu, kai kuriems išmetamiems žmonėms yra tikrai sunku. Keisime tvarką, niekas nenori apkartinti žmonėms gyvenimo, juk nesiekiame padidinti benamių skaičiaus“, – aiškino ji.
Siūlys naujus dydžius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina įsitikinusi, kad derėtų peržiūrėti nustatytas socialinio būsto gyventojų pajamų bei turto ribas. Ji pripažino, jog ministerija anksčiau siūlė didesnes, nei jos yra dabar.
„Tokius dydžius nustatė trijų ministerijų atstovų darbo grupė. Iš tiesų Vyriausybės nutarime nurodytos sumos keistos palyginti neseniai, tačiau reikia turėti galvoje, kad gyvename krizės sąlygomis“, – pabrėžė S.Kulpina.
Šiandien rengiamame Aplinkos, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikime ketinama spręsti, kaip keisti įstatymą, kad žmonės nebūtų metami į gatvę. Aplinkos ministerija žada siūlyti, kad atsižvelgiant į išaugusias pajamas didėtų socialinio būsto nuoma.
