Apibendrinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė tyrimą nutraukti, nes nusikalstama veika nebuvo padaryta, pranešė prokuratūra.
„Nustačius ne tik šių gandų atsiradimo priežastis, bet ir visą tikslią jų sklidimo seką, akivaizdžiai įsitikinta, kad šiuo atveju dezinformacija nebuvo paskleista tyčia, niekas nesiekė sukelti nepasitikėjimo banku ar tuo padaryti jam turtinės žalos“, – rašoma pranešime.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas birželio 20 dieną, Generalinei prokuratūrai gavus „Swedbank“ prašymą ištirti aplinkybes, dėl kurių birželio viduryje viešumoje pasklido pranešimai apie galimą banko bankrotą. Žiniasklaida birželį skelbė, jog Tauragėje, Šilutėje, Pagėgiuose ir kituose vakarų Lietuvos miestuose prie banko skyrių nusidriekė žmonių eilės.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Anatolijaus Pošiūno teigimu, tyrimas vyko bendradarbiaujant su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais ir „Swedbank“ darbuotojais.
„Niekuo nepagrįsti gandai, keletą dienų sklidę ne tik iš lūpų į lūpas, telefonu, elektroniniu paštu, bet ir per socialinius tinklus, sukėlė pakankamai didelę visuomenės reakciją ir šio banko indėlininkų susirūpinimą jo veiklos tęstinumu. Nors sumaištį kėlusi informacija iš karto buvo oficialiai paneigta, keletą dienų grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičius buvo smarkiai didesnis, tačiau nedelsiant priimti ir įgyvendinti banko sprendimai užtikrino jo veiklos stabilumą“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Tyrimas sulaukė ir premjero Algirdo Butkevičiaus dėmesio – jis teisėsaugos institucijoms pavedė ištirti, kas paskleidė gandus, o jų skleidėjams skirti griežčiausias baudas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai platinami melagingi pranešimai apie „Swedbank“ – 2011-ųjų gruodį Latvijoje buvo pasirodę gandų, neva užsidaro „Swedbank“ Švedijoje, areštuoti Estijos ir Švedijos „Swedbank“ bankų vadovai. Lietuvos portaluose tuomet taip pat buvo pranešimų apie neva „Swedbank“ patiriamus sunkumus.
